Nutartį dėl vykdomų veiksmų sustabdymo trečiadienį priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šią nutartį teismas pavedė vykdyti skubiai.
„Nieko dabar nedarau, kadangi teismas sustabdė vykdymo veiksmus, nieko nedarome. Lauksime, kol bus išnagrinėtas teismo sprendimas dėl išdėstymo. Jeigu jis įsiteisės, mes nieko ir nedarysime“, – BNS trečiadienį sakė antstolis A.Selezniovas.
Jis teigė negalįs komentuoti vykdomosios bylos medžiagos, nes ji konfidenciali. Antstolis taip pat teigė, kad jau buvo ėmęsis „tam tikrų veiksmų“, tačiau, gavus teismo nutartį, juos teko sustabdyti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė Baltaduonė BNS sakė, kad, siekdama užtikrinti rugpjūčio 21 dienos nutarties vykdymą, sustabdant išieškojimą, į teismą kreipėsi Neringos savivaldybė. Teismas jos prašymą patenkino.
Tuo metu išieškotoja bendrovė „Meirona“ pasinaudojo jai suteikta teise ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė rugpjūčio 21 dieną priimtą nutartį, kuria metams atidėtas terminas, per kurį Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė turi atlyginti verslininkams milijoninę žalą. Bendrovė prašo panaikinti apygardos nutartį ir priimti naują sprendimą – Neringos savivaldybės prašymą dėl žalos mokėj atidėjimo, atmesti.
Rugpjūčio 21 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės prašymą atidėti sprendimo vykdymą 2016-iems biudžetiniams metams, iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos. Teisėjas teigė, kad atsižvelgė į įstatymo nuostatas, kurios leidžia atidėti arba išdėstyti mokėjimą dėl turtinės padėties.
Teismas verslininkams už nugriautą pastatą bendrovei „Meirona“ yra priteisęs 1,150 mln. eurų.
Teismas įvertino ir aplinkybę, kad bendrovei priteista didelė suma ir mano, kad atidedant teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėjos interesai nenukentės. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gegužės 19 dienos sprendimu jai yra priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo 2013 metų liepos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Per vienerius metus bendrovei vien metinių palūkanų turėtų būti apskaičiuota 57 tūkst. 647 eurai.
Be to, teisę į žalos atlyginimą pareiškėja bendrovė „Meirona“ įgijo iš bankrutavusios bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir nebuvo nugriauto statinio Juodkrantėje statytoja ar griovėja.
Teismo sprendime taip pat rašoma, kad Teisingumo ministerijos biudžete lėšų teismui sprendimui įgyvendinti nepakanka, o Neringos biudžeto situacija taip pat sudėtinga.
Anot nutarties, Teisingumo ministerija neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kadangi visiems 2015 metams skirti asignavimai yra mažesni nei pareiškėjai priteista suma.
Anot nutarties, Teisingumo ministerija neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kadangi visiems 2015 metams skirti asignavimai yra mažesni nei pareiškėjai priteista suma.
Be to, skiriami asignavimai naudojami ne tik Lietuvos teismų sprendimams vykdyti, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtiems sprendimams, atstovavimo išlaidoms tarptautiniuose teismuose ir kitoms susijusioms išlaidoms atlyginti.
Posėdyje dalyvavęs bendrovės „Meirona“ atstovas Nedas Šilaika stebėjosi, kad valstybė nenori vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir pasirengusi mokėti papildomai, jo skaičiavimais, apie 60 tūkst. eurų, už tuos metus, kai nevykdė teismo sprendimo.
Statinys buvo nugriautas, kai Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Verslininkai statiniui buvo gavę reikiamus leidimus, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti žalą.
