Apie Anykščių pokyčius pasakoja rajono meras Sigutis Obelevičius.
– 2007 metais Anykščiai gavo kurortines teritorijos statusą, o dabar jau siekiate tapti kurortu. Kiek laiko prireiks, kad Anykščiai taptų kurortu?
– Ūkio ministerija yra nustačiusi labai aiškius kriterijus, kas gali būti kurortu, o kas – tik kurortine vietove. Mūsų galimybės tapti kurortu yra labai geros, nes iš principo mes jau atitinkame beveik visus kurorto kriterijus. Tik nuo mūsų apsisprendimo priklausys, kokios bus kurorto ribos – ar tik miestas, ar ir aplinkinės vietovės, kurios turi didelį rekreacinį potencialą.
Iki kurorto statuso mus trūko kurortinio gydymo. Bet šių metų pradžioje pradėjo veikti poilsio ir gydymo centras „SPA Vilnius Anykščiai“, kuriame teikiamos ir apgyvendinimo, ir poilsio bei gydymo paslaugos. Dabar jau turime visas galimybes siekti kurorto statuso.
– Šalia Anykščių dar yra Zarasai ir Ignalina, kurie irgi turi kurortinės vietovės statusą. Smarkiai konkuruojate?
– Konkurencijos nėra, nes visi Lietuvos kurortai ir kurortinės vietovės esame susijungę į Lietuvos kurortų asociaciją, kurios prezidentė dabar yra Birštono merė Nijolė Dirginčienė, o aš esu viceprezidentas.
Dirbame visi kartu, nes reikia dar daug ką padaryti. Lietuvoje nėra kurortų įstatymo, kurį, pavyzdžiui turi Čekija. Čekai kurortų srityje yra vieni geriausių Europoje, šioje šalyje veikia daugybė kurortų.
Druskininkai ir Birštonas nuo senų laikų turi savo gydyklas, o Anykščiai bando užimti kultūrinę nišą, kuri puikiai dera prie naujojo SPA.
Lietuvos kurortai stengiasi būti saviti, išskirtiniai. Palanga ir Nida turi jūrą. Mes, kaip nesistengtume, jūros iki Anykščių nekaip neatnešime, todėl reikia ieškoti kitų išsiskyrimo būdų. Druskininkai ir Birštonas nuo senų laikų turi savo gydyklas, o Anykščiai bando užimti kultūrinę nišą, kuri puikiai dera prie naujojo SPA. Tie, kurie čia atvažiuoja sveikatos pagerinti, randa ir kultūros lobų.
Be to, Anykščiai turi pačią didžiausią Lietuvoje aktyvaus turizmo zoną, kuri tinkama naudoti visus metus.
– Anykščiai yra toliau nuo turistų traukos centrų – Vilniaus, Kauno, Palangos ir Trakų. Kaip ketinate vilioti turistus?
- Sakyčiau, Anykščiai yra geroje geografinėje padėtyje – 100 kilometrų atstumu nuo Kauno, Vilniaus ir Daugpilio. Latviams atvažiuoti į Anykščius žymiai greičiu ir patogiau negu važioti į Birštoną ar Druskininkus, todėl nesakyčiau, kad Anykščių padėtis tokia prasta.
Šiuo metu žmones negąsdina tokie atstumai kaip 100 kilometrų. Iki Ukmergės veda puikus greitkelis, nuo Ukmergės iki Anykščių irgi geras asfaltuotas kelias. Mes turime viziją įrengti Anykščiuose pasakų parką, tokį lietuvišką Disneilandą, bet tuomet jau reikės greitkelio atšaką į Anykščius statyti.
– Anykščiai dalyvauja tarptautiniame projekte kartu su Latvija ir Baltarusija „Bella Dvina 2“. Kas buvo padaryta šio projekto metu Anykščiuose?
- Šio projekto metu buvo sutvarkytas parkas, pastatytos persirengimo kabinos slidinėjimo trasoje. Iš bendro ekologinio projekto pinigų mes įrengėme saulės kolektorių ant mūsų baseino stogo. Tai leido sutaupyti 40 proc. elektros energijos ir tai turbūt vienintelis Lietuvoje baseinas, kurio vanduo yra šildomas saulės. Dar įrengiame geoterminį šildymą mūsų meno inkubatoriuje.
– Naujame SPA kompekse naudojamas Anykščių mineralinis vanduo. Kokios yra jūsų vandens gydomosios savybės, ar jis nenusileidžia Druskininkų ir Birštono mineraliniam vandeniui?
- Anykščių vanduo tinkamas virškinimo sistemai, girdėjau, kad jame yra daug bario ir bromo jonų ir, kai maudaisi jame, pašalinamas cholesterolis. Dabar daugelis kenčia nuo cholesterolio pertekliaus, todėl, manyčiau, šios Anykščių mineralinio vandens savybės gali pritraukti savo sveikata besirūpinančius žmones.
Anykščiai: ką juose veikti?
Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos, Anykščių kalvagūbryje (95–112 m virš jūros lygio).
Anykščių lankytojus žavi mėlynos ežerų akys ir tyras Anykščių Šilelio oras. Anykščiai yra Lietuvos literatūros lopšys, išauginęs tris literatūros ąžuolus - Antaną Baranauską, Antaną Vienuolį–Žukauską ir Joną Biliūną.
Anykščiuose veikia pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Ja galima leistis tiek vasarą, tiek žiemą.
Už keliolikos kilometrų nuo miesto tyvuliuoja beveik 1000 ha ploto Rubikių ežeras, apjuostas trijų piliakalnių ir turintis 16 salų, vakarinėje Anykščių šilelio dalyje stūkso garsusis Puntuko akmuo, antrasis pagal dydį Lietuvoje, garsią savo istoriją mena šalia įsikūręs Šeimyniškėlių piliakalnis, kuriame stovėjo pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis Voruta. Šie ir kiti Anykščių miesto turtai yra pritaikyti turistinėms išvykoms.
Miestą garsina ir siaurabėgio traukinuko kelias, vingiuojantis link paežerės poilsiaviečių, 1999 metų rudenį atšventęs savo šimtmetį – tai vienas įdomiausių veikiančių Lietuvos technikos paveldo objektų.
Anykščiuose veikia pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Ja galima leistis tiek vasarą, tiek žiemą – nesvarbu lyja ar sninga, šilta ar šalta. Žiemą veikia kalnų slidinėjimo centras.
Netoli Anykščių, Niūronyse, įkurtas žirgynas ir jojimo klubas „Vilartas“, veikia Arklio muziejus. „Dainuvos nuotykių slėnyje“ veikia laipynių trasos.Naujausias Anykščių objektas – vasarį atidarytas „SPA Vilnius Anykščiai“ kompeksas, kuriame yra 4 žvaigždučių viešbutis, SPA centras su mineralinio vandens baseinu, sauna, turkiška pirtis, sporto ir konferencijų salės. Viešbutyje yra 47 kambariai.
Šiemet taip pat atidarytas Menų inkubatorius, vasaros pabaigoje dar planuojama atverti restauruoto Burbiškio dvaro duris. Čia veiks viešbutis, o dvaro menės bus pritaikytos konferencijoms, šventėms bei kitiems susibūrimams.
Poilsiautojus kvies Pagojės ežero vandens pramogų parkas, Karklų labirintas. 2014-aisiais planuojama užbaigti 5-6 naujus objektus.
