„Aš tuo metu buvau Seimo pirmininkas, trumpai ėjau prezidento pareigas, ir pagal savo statusą privalėjau žinoti, jeigu toks kalėjimas būtų. Tačiau jokios informacijos apie to kalėjimo buvimą Lietuvoje aš neturiu, negavau“, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Jis liudijo parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
A.Paulauskas vylėsi, kad NSGK tyrimas atskleis, ar toks kalėjimas buvo Lietuvoje, ar ne.
Pirmadienio rytą keli tyrėjai lankėsi Turniškėse, kur apklausė kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų ir Algirdą Brazauską. Anksčiau jie BNS yra sakę nieko nežinantys apie esą netoli Vilniaus galėjusį veikti slaptą kalėjimą.„Manau, kad komisijos reikalas ir yra išsiaiškinti, ir tą faktą patvirtinti, ar paneigti. Nenorėčiau čia daryti kokių nors prielaidų, bet jeigu kartais kas nors ir galėjo būti, tie žmonės ar kas tai sugalvojo, pažeidė įstatymus“, – sakė A.Paulauskas.
Parlamento vadovu jis buvo nuo 2000 iki 2004 metų, 2004 metais A.Paulauskas keturis mėnesius ėjo prezidento pareigas.
Pirmadienį NSGK taip pat liudijo buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Jis teigė neturįs jokių žinių komitetą dominusiu klausimu.
Pirmadienio rytą keli tyrėjai lankėsi Turniškėse, kur apklausė kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų ir Algirdą Brazauską. Anksčiau jie BNS yra sakę nieko nežinantys apie esą netoli Vilniaus galėjusį veikti slaptą kalėjimą.
NSGK planuoja apklausti visus 2002–2005 metais įvairias pareigas ėjusius asmenis, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose, kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną. „Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, „pastatas pastate“, – rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“.
