Kaip penktadienį pranešė Apeliacinis teismas, prašoma ištirti, ar Seimo nutarimas, kuriuo pritarta V.Bavėjano atleidimui, ir prezidento dekretas, kuriuo jis iš pareigų atleistas, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams dėl teisėjų atleidimo tvarkos ir konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams.
Teismui kilo abejonių, ar Konstitucijos nuostatų aiškinimas, pagal kurį prezidentas ir Seimas gali nuspręsti, kokiais pagrindais inicijuoti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimą, nesuponuoja pernelyg plačios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimo (pašalinimo) iš pareigų iniciatyvos teisę turinčių subjektų diskrecijos ir nesukuria tam tikro teisinio neapibrėžtumo situacijos.
Bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme sustabdytas iki tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Šis teismas bylą nagrinėja po to, kai buvęs teisėjas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą atmesti jo ieškinį dėl atleidimo.
Pernai gruodžio pradžioje teismas konstatavo, kad Teisėjų tarybai sprendžiant dėlV.Bavėjano atleidimo, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, buvo laikomasi esminių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.
Apeliaciniame skunde V.Bavėjanas tvirtina, jog jis privalėjo būti atleistas apkaltos proceso tvarka, nes pats atleidimas yra siejamas ne tik su teisėjo vardo pažeminimu, bet ir priesaikos sulaužymu bei nusikaltimo padarymu.
Jis taip pat teigė, kad tai, jog Teismų įstatyme nėra nustatyta teisėjo atleidimo tvarka, gali prieštarauti Konstitucijai ir pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.
V.Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas užpernai rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pareikšti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.
Pats buvęs Apeliacinio teismo teisėjas siekė, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti, iš to sekęs prezidento dekretas ir parlamento nutarimas būtų pripažinti neteisėtais ir viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad iš pareigų jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Atsakovais šioje byloje patraukti prezidentas, Teisėjų taryba ir Seimas su tokiu V.Bavėjano ieškiniu nesutiko.
Generalinė prokuratūra pernai lapkričio pradžioje teismui perdavė baudžiamąją bylą, kuriojeV.Bavėjanui pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas kaltinamas 2015–2016 metais susitikinėjęs ir kitaip bendravęs su savo vaikystės draugu, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu Valiumi Venslovu, kuris tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V.Venslovas ir V.Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, planuoti ir derinti, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
