Nors. I.Vorobjovo byloje buvo numatytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos, teismas nusprendė laukti spalio pabaigoje paskelbto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą oficialaus vertimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija spalio pabaigoje yra paskelbusi, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje genocido byloje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.
„Ar galime pradėti baigiamąsias kalbas, nes atsirado papildomų duomenų – Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, ji buvo nagrinėta Apeliaciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, oficialų vertimą daro Teisingumo ministerijai, dar jo neturime“, – sakė Apeliacinio teismo teisėjas Linas Žukauskas.
Prokuroras Sergejus Stulginskis sutiko, kad Strasbūro teismas yra pasisakęs dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio taikymo ir genocido sąvokos.
„Manau, kad šis sprendimas reikšmingas nagrinėjant ir šitą bylą, būtų logiška sulaukti to sprendimo vertimo ir susipažinti su argumentais“, – posėdyje sakė valstybės kaltintojas.
Nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Sviderskis pritarė sakydamas, kad byloje reikia daryti pertrauką, sulaukti vertimo, o jo ginamasis neturi pinigų, kad galėtų pasisamdyti vertėją ir išversti šimto puslapių tekstą anglų kalba.
Tuo metu nukentėjusioji, partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė manė priešingai.
„Kiekviena byla yra konkreti byla, (...) mes turime pagrindą toliau tęsti bylą“, – sakė nukentėjusioji.
Kalbėdama teisme A.Ramanauskaitė-Skokauskienė rėmėsi BNS nuomonę išsakiusių teisininkų – Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolinos Bubnytės ir Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pasisakymais.
Abu teisininkai BNS yra sakę, kad Strasbūro teismo sprendimas automatiškai neužkerta kelio sovietų nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje prilyginti genocidui.
Apeliacinis teismas paskelbė, kad byloje daroma pertrauka iki kitų metų kovo 31 dienos, nes nėra oficialaus vertimo byloje Vasliauskas prieš Lietuvą, aštuonių teisėjų atskiroji nuomonė taip pat nėra išversta.
Šioje byloje iki trečiadienio taip pat buvo paskelbta keturių mėnesių pertrauka, dabar vėl paskelbta tokios pat trukmės pertrauka.
Balandžio 30 dieną Kauno apygardos teismas I.Vorobjovą nuteisė dvejų metų laisvės apribojimo bausme.
Nors už genocidą numatoma tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas pasinaudojo straipsniu, leidžiančiu skirti švelnesnę bausmę, jeigu numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su Jadvyga Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra atskirta, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.
I.Vorobjovas prašė jį išteisinti, tuo metu prokuratūra prašė vyrui skirti realią septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
1956 metais suimtas vienas iš paskutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo nepaprastai žiauriai kankintas ir kitais metais sušaudytas.
