Išteisinamasis nuosprendis pripažintas nepagrįstu.
„Byloje konstatuojama, kad V.Razvodovo kaltė pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį ir 103 straipsnius įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai. Nesutinkame su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, pritariame prokuroro apeliacinio skundo argumentams dėl baudžiamojo įstatymo taikymo“, – sakė teisėja Sigita Bieliauskienė.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga – Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamos tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 straipsnis) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, dar 1968 metų lapkričio 26 dienos Konvencijoje dėl senaties netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui buvo iš dalies pakeisti nusikaltimo žmoniškumui požymiai, nustatant, kad nusikaltimams žmoniškumui (kaip jie apibrėžti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statute) nesvarbu, ar jie padaryti karo, ar taikos metu.
„Taigi nusikaltimai žmoniškumui būtent tokia samprata (t. y. nesiejant juos su karo nusikaltimais, karine ar prieškarine padėtimi) buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“, – rašoma teismo pranešime.
Pasak teismo, siekiant įrodyti, kad buvo padaryti nusikaltimai žmoniškumui, nėra reikalaujama įrodyti padėties prieš karą, karinės padėties ar ginkluoto konflikto.
Apeliacinis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas agresijos sampratą aiškino iš dalies klaidingai. Jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad agresijos samprata nėra susiformavusi tarptautinėje teisėje.
„Agresijos samprata išskiriama iš 1974 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl agresijos apibrėžimo“. Vėliau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar keletą kartų patvirtino agresijos apibrėžtį“, – teigia teismas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad situacija, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtas Lietuvos suverenitetas, tačiau 1991 m. Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos ir SSRS VRM kariuomenės padaliniai, kurie vykdė karines operacijas, per kurias buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės, turėtų būti vertinama kaip SSRS agresija prieš Lietuvą ir SSRS sukeltas ginkluotas konfliktas su atkurta Lietuvos valstybe.
„Tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 straipsnyje nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga“, – paskelbė teismas.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį buvusį omonininką V.Razvodovą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimą žmoniškumui. Jam skirta 12 laisvės atėmimo pataisos namuose.
Teismas konstatavo, kad V.Razvodovas padarė sunkius tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe visuotinai pavojingu būdu, naudojant šaunamuosius ginklus.
Teismas skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Taip pat tenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai – nuteistasis turės atlyginti daugiau kaip 14 tūkstančių eurų turtinės ir neturtinės žalos.
Teismas taip pat patenkino ir Muitinės departamento civilinį ieškinį ir iš V.Razvodovo priteisė 269 eurų turtinę žalą. Valstybės sienos apsaugos tarnybai priteista 2 tūkst. 941 euro turtinė žala.
Dėl keturių epizodų – tarp jų ir valstybinio telegrafo užpuolimo, taip pat Tabariškių posto užpuolimo, buvęs omonininkas išteisintas. Nuteisti V.Razvodovą dėl šių epizodų pritrūko įrodymų, paskelbė teismas.
„Nuosprendis bus išverstas į rusų kalbą, ir bandysim jį išsiųsti tuo adresu, kurį mes turime. Tačiau ar nuosprendis bus įteiktas V.Razvodovui, didelis klausimas. Aš manau, kad apie šio nuosprendžio priėmimą plačiai apšvies visuomenės informavimo priemonės, turbūt apie tokio nuosprendžio priėmimą, net negavus jo nuorašo V.Razvodovui turi būti žinoma“, – žurnalistams sakė teisėja.
