Šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Tai pirmoji pergalė, kurią Darbo partijai pavyko pasiekti kovojant dėl areštuotų dotacijų.
Vilniaus apygardos teismas, kurio žinioje yra Darbo partijos byla, prokurorų prašymu areštavo daugiau nei 2,5 mln. litų dotaciją, kurią partijai skyrė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Skundą padavęs „darbiečių“ advokatas Valdemaras Bužinskas Apeliacinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir leisti naudotis iš biudžeto skirtomis lėšos.
Teismas advokato skundą patenkino.
Savo nutartyje Apeliacinis teismas skelbia, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nurodo, jog juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
Pirmosios instancijos teismas, laikinai apribodamas nuosavybės teisę į Darbo partijai priklausantį turtą – paskirtą 2 mln. 542 tūkst. 490 litų biudžeto dotaciją, nustatė abu nuosavybės teisės apribojimo pagrindus, t. y. užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir užtikrinti civilinį ieškinį.
Baudžiamasis kodeksas skelbia, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.
Pasak Apeliacinio teismo, VRK liepos 22 d. sprendimu darbo partijai paskirta biudžeto dotacija nėra nei perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai, nei darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai, nei iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.
Pasaulyje yra devyni stebuklai. Šitas – dešimtas, – po posėdžio žurnalistams sakė teismo sprendimu patenkintas Darbo partijos advokatas V.Bužinskas.
Įstatymas numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl formaliai buvo teisinis pagrindas apriboti paskirtą biudžeto dotaciją.
„Tačiau apriboti nuosavybės teisę, net ir esant visiems teisiniams pagrindams, yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikant procesines prievartos priemones, būtina laikytis proporcingumo principo“, – paskelbė Apeliacinis teismas.
Turto konfiskavimo klausimas – vėliau
Pasak Apeliacinio teismo, turto konfiskavimo klausimas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurios nagrinėjimas dėl didelės apimties gali užtrukti ilgą laiko tarpą. Nėra duomenų, kad DP kaip juridinis asmuo būtų nemoki ir negalėtų vykdyti teismo nuosprendžiu priimtų galimų įpareigojimų, todėl proceso tikslai – galimas turto konfiskavimas, gali būti pasiekti ir netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į VRK paskirtą biudžeto dotaciją.
Byloje yra pareikšti keli civiliniai ieškiniai – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos daugiau nei 3 mln. litų ieškinys dėl valstybei padarytos žalos nesumokant privalomų mokesčių ir įmokų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 855 tūkst. 347 litų ieškinį dėl valstybei padarytos žalos nesumokant privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tuo tarpu Generalinės prokuratūros prokuroras pareiškė daugiau nei 6 mln. litų ieškinį dėl valstybei padarytos žalos.
Trečias kartas nemelavo
Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ankstesnėmis teismų nutartimis Darbo partijai jau yra laikinai apribota nuosavybės teisė į 2007 m. rugsėjo 6 d. VRK sprendimu skirtą biudžeto dotaciją – beveik 2 mln. litų, į 2007 m. balandžio 6 d. VRK skirtą biudžeto dotaciją taip pat beveik 2 mln. litų bei į 2008 m. balandžio 14 d. VRK skirtą valstybės biudžeto areštuotų dotacijų suma sudaro 6 mln. 353 tūkst. 337 litus.
Apeliacinis teismas pastebi, kad ši suma visiškai dengia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštus civilinius ieškinius ir iš dalies dengia prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos.
Generalinės prokuratūros prokuroras Vilniaus apygardos teismo prašo priteisti iš Darbo partijos bei kitų keturių kaltinamųjų valstybės naudai per 6 mln. litų padarytą turtinę žalą.
Prokuroras ieškinyje nenurodo kokiomis dalimis prašo priteisti ieškinį iš juridinio asmens – kaltinamųjų: DP pirmininko Viktoro Uspaskicho, buvusio DP atsakingojo sekretoriaus Vytauto Gapšio, anksčiau DP centrinei būstinei vadovavusios Vitalijos Vonžutaitės ir DP buvusios iždininkės ir dabartinės ekspertės personalo klausimais Marinos Liutkevičienės.
Žala – iš visų kaltinamųjų
Pasak Apeliacinio teismo, iš ieškinio turinio galima spręsti, kad prašoma priteisti valstybės naudai padarytą turtinę žalą solidariai iš visų kaltinamųjų.
„Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad būtų apribota kitų kaltinamųjų – fizinių asmenų – nuosavybės teisė, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys neturėtų turto, negalėtų atlyginti civilinio ieškinio, o, kaip minėta, juridiniam asmeniui – Darbo partijai į pareikštų civilinių ieškinių dalį iš esmės jau dengia turtas, į kurį nuosavybės teisė jau anksčiau apribota šioje byloje“, – sako Apeliacinis teismas.
Jis daro išvadą, kad įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl didelės apimties objektyviai gali užtrukti ilgą laiko tarpą, Darbo partijai jau anksčiau apribota nuosavybės teisė į 6 mln. 353 tūkst. 337 litus, kurie iš esmės dengia pareikštus civilinius ieškinius, VRK liepos 22 d. sprendimu paskirta 2,5 mln. litų biudžeto dotacija nėra nei perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai, nei darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai, nei iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.
Nuosavybės teisių apribojimas į šią dotaciją nėra būtina priemonė, reikiami proceso tikslai gali būti pasiekti ir netaikant nuosavybės teisės apribojimo, numatyto Baudžiamojo proceso kodekse.
„Šios procesinės prievartos taikymas pažeistų proporcingumo principą, įtvirtintą Baudžiamojo proceso kodekso 11 str. ir dar iki teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. iki kaltumo klausimo išsprendimo iš esmės apsunkintų Darbo partijos, kaip juridinio asmens ir politinės partijos, veiklą“, – nutartyje skelbia Apeliacinis teismas.
