Kokią prasmę XXI amžiuje suteikiame Laisvės gynėjų dienai, ar išmokome ją švęsti kaip vieną reikšmingiausių įvykių mūsų kelyje į laisvę, kodėl apie ją dar neturime nei trilerio, nei komikso bei kaip šiandien yra pakitę 1991-ųjų idealai? Apie tai su istoriku Aurimu Švedu kalbėjosi 15min kultūros žurnalistas Gediminas Kajėnas.
„Sausio 13-osios įvykį galima prilyginti žemės drebėjimui, kuomet seisminės bangos sklinda ne tik erdvėje, bet ir laike. Šios bangos veikia mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimą iki šiol“, – teigė kultūros istorikas A.Švedas.
15min paruošė multimedijos pasakojimą ir skaitytojus pakvietė pasivaikščioti Laisvės gynėjų keliais Vilniaus Lazdynų bei Karoliniškių mikrorajonuose, kur gyveno, mokėsi, vaikščiojo į parduotuvę, turgų, kino teatrą, darbą bei pasimatymus, sportavo, dainavo mėgstamas dainas, svajojo apie savo bei šalies ateitį net devyni iš keturiolikos žuvusiųjų Sausio 13-osios naktį.
Daugelis dar pamena anuomet staiga išaugusias maisto kainas, „Jedinstvo“ mitingą, pradingusį premjerą Albertą Šimėną. Multimedijos pasakojime „10 svarbiausių 1991-ųjų sausio įvykių“ kviečiame prisiminti, kaip klostėsi svarbiausi lemtingojo sausio įvykiai.
Trečiasis, bet ne ką mažiau svarbus multimedijos pasakojimas – apie tai, kad Sausio 13-osios link pradėta žengti dar 1985 metais, kai M.Gorbačiovas pradėjo perestroiką. Iš arčiau pažvelkime į Lietuvoje prasidėjusį atlydį – nuo Vilniaus „Žalgirio“ stadione suplėvesavusių trispalvių, iki Sąjūdžio mitingų ir Lietuvos politinėje padangėje sužibusių ryškiausių veidų.
15min kalbintas istorikas Algirdas Jakubčionis įsitikinęs – Sovietų Sąjunga neturėjo šansų išlikti. Ji griuvo iš vidaus, todėl net jeigu lemtingą Sausio naktį gatvės taip ir būtų likusios tuščios – Lietuva vis tiek būtų tapusi laisva. Vis dėlto, ne nesuvaldoma istorijos tėkmė, o sąmoningas tautos apsisprendimas atvedė į Sausio 13-ąją. Nors laisvę bandyta slopinti ne tik brutalia jėga, bet ir ekonominėmis priemonėmis bei grasinimais, visuomenė aiškiai parodė — norime gyventi savarankiškoje valstybėje.
Kruvina sausio 13-osios naktis Vilniuje šokiravo ir rusus – tūkstančiai jų išėjo į Maskvos gatves pasmerkti sovietų agresijos. Pasak tuometinio Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovo Egidijaus Bičkausko, rusai suprato: invazija Lietuvoje – tiesioginis pasikėsinimas į jų pastangas pakeisti režimą. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje „Žvilgsnis į Sausio 13-ąją iš Maskvos: Lietuvos laisvę rėmė ir tūkstančiai rusų“.
„Mano siela yra lietuvė“, – kalbėdamas su 15min sakė „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis, sutikęs pasidalyti savo, tada dar vaiko, prisiminimais apie Sausio 13-ąją ir Laisvės troškimą.
Beje, ar žinojote, kad filmą apie Vytautą Landsbergį kuria ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica?
„Aš buvau nustebęs, jog nėra fundamentalaus filmo apie Sąjūdį. Ačiū dievui, kad Vytautas Landsbergis dar gyvas ir gali visa tai papasakoti“, – pasakojo jis. Interviu 15min žinomas istorinio kino kūrėjas išryškino esmines ironiškai pavadinto filmo „Misteris Landsbergis“ detales. Filmas turėtų pasirodyti 2021 metų pabaigoje.
Jautriais Sausio 13-osios prisiminais vaizdo įraše pasidalijo 15min redakcijos darbuotojai. Viena iš jų, tada dar jaunutė mama – Jūratė – šiandien svarsto: „Mažam kūdikiui reikia ne tik maisto, rūpesčio. Laisvė yra būtina augimo sąlyga.“
„Kai grįžome į mokyklą, ten buvo neįprastai tylu. Žinoma, bent jaunesni mokiniai nesikalbėjo apie tai, kas nutiko Vilniuje, tik mokytojai šį bei tą papasakojo, tačiau kiekvienoje klasėje tvyrojo niūri atmosfera“, – prisimena 15min žurnalistė Eglė Zicari, kuriai tada buvo vos dešimt metų. Šiandien ji supranta, kad tomis dienomis užaugome visi: „Ne tik vaikai, kuriems teko atsidurti minioje tarp parlamento, bokšto ar radijo ir televizijos gynėjų, bet ir tiems, kurie saugiai kiurksojo prie televizorių ar vėliau piešė vėliavas ir tankus. Jų tėvai, gal bent akimirką pabūgusiems dėl savo ar artimųjų gyvybės. Tie, kurie vis dar abejojo dėl jaunos valstybės sugebėjimo tvarkytis be Maskvos globos. Ir tie, kurie svajojo ar tokiu žiauriu būdu bandė ją į tą globą sugrąžinti.“
Prieš 30 metų į Vilnių nukrypo Vakarų žurnalistų akys. Sovietų tankų puolimas prieš Televizijos bokštą ginančius civilius gyventojus, pareikalavęs aukų, privertė skubiai ieškoti vietos pirmuose puslapiuose. Apie tai, kaip Sausio įvykiai buvo pateikti užsienio spaudoje – straipsnyje „Sausio 13-osios įvykiai: ką žurnalistai matė iš Vakarų ir Rytų?“
Specialioje 15/15 laidoje žurnalistas Tadas Grabys domėjosi, ką lemtingą naktį išgyveno tuometinį faktinį šalies vadovą V. Landsbergį saugoję apsaugos darbuotojai? Laidos svečias – vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vadovybės apsaugos darbuotojų Andrius Pečkys.
„Atgimimo laikotarpiu prasidėjęs žmonių sujudimas, atvedęs prie masinių mitingų bei Baltijos kelio, buvo akivaizdus ženklas, kad vyksta svarbūs istoriniai įvykiai. O tokių dalykų nevalia praleisti, juos būtina įamžinti nuotraukose“, – teigia ne vieną to meto istorinį įvykį užfiksavęs fotografas Vilius Jasinevičius. Kviečiame skaityti interviu, kuriame kūrėjas prisimena Sausio 13-osios įvykius bei pasakoja apie užfiksuotų akimirkų svarbą.
15min taip pat kviečia pasitikrinti žinias: ar atsakysite į 13 testo klausimų apie Sausio 13-ąją?
Straipsnyje „Sausio 13-osios naktis AT rūmuose: puolimo atvejui turėjo ir lazdų, ir binto“ apžvelgiama Vytauto Landsbergio knyga „Kaltė ir atpirkimas“, į kurią tuometis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas sudėjo pluoštą įvairių dokumentų, savo ir kitų dienoraščių įrašų, kalbų ir nuotraukų, kuriuose, be kita ko, užfiksuoti tragiški Sausio 13-osios įvykiai.
Lemtingą Sausį taip pat prisimena Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą gynęs Laimis Gulbinauskas, prezidento apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jis pasakoja, kad prieš 30 metų jaustas jaudulys niekur neišnyko, todėl mintimis į 1991-ųjų žiemą sugrįžta kasmet. „Galiu tikrai pasakyti, nebuvo nei Vilniaus, nei Kauno, nei Klaipėdos, nebuvo miestų, buvo viena Lietuva“, – sako jis.
Kito Sausio įvykių herojaus, policija virstančios Lietuvos milicijos pareigūno Arvydo Gaižausko, beje, įamžinto garsioje nuotraukoje su užražu „Soviet Army Go Home“ dukra Kornelija prisimena: „Tėtis sako, kad niekas apie tai negalvojo, vidinė būsena buvo tokia, kad būtina dabar atgauti nepriklausomybę. Patriotiškumas nustelbė visus kitus jausmus. Beje, jie buvo be ginklų, buvo toks nurodymas“
Sausio 13-ąją kviečiame prisiminti vartant virtualius nuotraukų albumus. Dėkojame skaitytojams, pasidalijusiems savo užfiksuotais vaizdais. Daugiau – specialioje galerijoje:
Daugiau vaizdų:
