Ministras prieš mėnesį paragino nukabinti J.Noreikos atminimo lentą Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.
Prie Užsienio reikalų ministerijos susirinkę protestuotojai nešėsi plakatus su karininko nuotraukomis ar užrašais, tokiais kaip „Noreika – didvyris, Linkevičius – gėda“ ar „Baikite juodinti Lietuvą“.
J.Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J.Noreika vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį.
Jie taip pat pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J.Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
„Jie tikrai padėjo galvas už valstybę, kurios ministrais dabar yra tam tikrų politinių partijų atstovai“, – žurnalistams sakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos vicepirmininkas Laimas Dieninis.
„Jokio teismo, jokios institucijų nėra nustatyta jokių kaltinimų (J.Noreikai – BNS). Jis yra reabilituotas visiškai“, – pridūrė jis.
Pasak L.Dieninio, karininką reabilitavę Lietuvos teismai įrodė, kad jis yra „legitimus Laisvės kovų dalyvis“.
Į mitingą taip pat atvyko Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis.
Tačiau Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti J.Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre.
Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Užsienio reikalų ministerijos antradienį išplatintame pranešime rašoma, kad L.Linkevičius toliau ragina institucijas atsisakyti atminimo ženklų asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia.
„Jono Noreikos biografijoje būta įvairių, prieštaringų epizodų, kurių visumą turi vertinti istorikai. Mes neraginame peržiūrėti J.Noreikos reabilitacijos už antisovietinę veiklą bylos, neginčijame Aukščiausio Teismo sprendimų“, – pranešime cituojamas ministras.
„Tačiau dalies mūsų piliečių viešai reiškiama pagarba asmenims, kurie tiesiogiai dalyvavo organizuojant represijas prieš žydus, organizavo getų steigimą, žydų turto nusavinimą, ne tik žeidžia kitų mūsų piliečių – žydų bendruomenės bei Holokaustą išgyvenusiųjų jausmus, bet ir užtraukia nepelnytą dėmę tarptautiniu lygiu visam mūsų išsilaisvinimo judėjimui, suteikia pagrindo oponentams kaltinti visus laisvės kovų dalyvius tuo, ko absoliuti dauguma niekuomet nedarė“, – kalbėjo jis.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad Ukmergės miesto aikštėje iki šiol stovi paminklas kitam pasipriešinimo dalyviui – Juozui Krikštaponiui, kurio tiesioginį dalyvavimą žydų žudynėse įrodė ir Lietuvos istorikai.
