„Mes, Pilaitės gyventojai – moksleivių tėvai, susirūpinę savo vaikų fizine ir psichine sveikata, pavargę nuo nuotolinės mokyklos, sisteminės nelygybės, asmeninio bejėgiškumo ir viso karantininio negatyvo, šia spalvota akcija kreipiamės į šalies ministrus, premjerę bei kitus valdžios atstovus, prašydami nebežadėti mums šviesaus rytojaus, o tiesiog imti ir paversti jį dabartimi. NORIME Į MOKYKLĄ! Leiskite!“ – toks buvo šios bendruomenės narių kvietimas saviems ir pranešimas valdžios atstovams.
Piešta ant rampų, kurie yra ir laisva zona grafičiams.
Realybė labai stipriai skiriasi
Pilaitės gimnazijos abituriento mama Idilija 15min sakė, kad laukti, kada pagaliau mokyklose bent iš dalies bus atnaujintas kontaktinis ugdymas, jau gerokai nusibodo.
„Stebint viešąją erdvę ir girdint valdžios teiginius, kad švietimas yra prioritetas, kad mokyklos jau veikia, kad abiturientai turi kontaktines konsultacijas, ima nebe liūdesys, o pyktis, nes fizinė realybė nuo žiniasklaidos antraščių ir politinių „piarų“ skiriasi labai stipriai.
Vilniuje, Pilaitėje, turime dvi mokyklas – progimnaziją ir gimnaziją. Šiandien vis dar nė vienoje iš jų nevyksta kontaktinis ugdymas (nei su testais ar be jų pradinukams, nei konsultacijos abiturientams). Pradinukų tėvai dėl galimo noro grįžti į mokyklą jau yra apklausti, abiturientai iš dalies jau paskiepyti, bet pokyčių nėra jokių. Esu abituriento mama, matau situaciją iš vidaus. Dalį vienuoliktos klasės ir jau beveik visą dvyliktą klasę pasimokius nuotoliniu, spragų žiniose tikrai susikaupė. Natūralu. Nuotolinis ugdymas neturi tokių galimybių, kokias turi kontaktinis“, – kalbėjo Idilija.
Girdint valdžios teiginius, kad švietimas yra prioritetas, kad mokyklos jau veikia, kad abiturientai turi kontaktines konsultacijas, ima nebe liūdesys, o pyktis.
Jos teigimu, moksleiviams rūpi pagerinti tiek pažymius, tiek žinias prieš laukiančius egzaminus: „Moksleiviai nori pasitaisyti! Dabartiniai abiturientai yra artimiausia valstybės ateitis ir perspektyva, bet jie tos pačios valstybės yra išmetami į šiukšliadėžę. Man yra labai sunku matyti jauną žmogų, kuris nori gyventi ir dirbti Lietuvoje, nori susikurti gerą ateitį, bet vietoj pagalbos šiame sunkiame išbandyme iš jo valstybiniu lygiu yra atimamos galimybės augti. O virusas tam tėra pasiteisinimas.
Jau reikia kalbėti ne tik apie saugumą sveikatai ar asmeninę motyvaciją (o nuotolinė mokykla ją tikrai paveikė), bet ir apskritai apie Lietuvos piliečių teisę į ateitį. Kokybiško mokslo nėra jau metus, o abitūros egzaminai nuolaidų neturės. Suprantu, kad viruso ir pandemijos niekas nenorėjo, visi vienaip ar kitaip nuo to nukentėjo, bet jau esame tame taške, kai tikrai galime leisti vaikams eiti į mokyklą.“
Anot abituriento mamos, tokią galimybę turėtų turėti visi to norintys Vilniaus vaikai, o ne keletas mokyklų. Esą nuo gruodžio kartojama, kad ugdymas yra prioritetas, tačiau tai jau atrodo tik kaip politinė iliuzija.
„Šių mokslo metų liko jau mažiau nei du mėnesiai – žala jau viršijo naudą. Visgi dar turime šiek tiek laiko tą pusiausvyrą bent minimaliai išlyginti, tai veikime!“ – ragino ji.
Antrokė puola į neviltį
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir antrokę dukrą auginantis Paulius Jakutavičius, kuri sako jau net pradedantis abejoti pats savimi – galbūt kažko nesuprantąs, nes tarsi ir buvo kalbama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, o mokyklos atsidarys maždaug tuo pačiu metu, kaip darbą pradės kirpyklos. Va tik kirpyklos jau veikia kelis mėnesius, o jam tenka dukrą raminti, kai ji puola į neviltį ir skundžiasi, kad nekenčia nuotolinio mokymo, o nori grįžti į klasę.
Mokykloje jis sako išgirdęs, kad tėvų apklausos duomenys perduoti savivaldybei. Bet ir tik tiek, daugiau informacijos esą nėra.
„Dabar dar išgirdau, kad tie Vyriausybės ekspertai ir Vyriausybė aiškina, kad jie mokyklas jau atidarė ir čia buvo prioritetas. Tai nesuprantu, kas tai yra atidarė?
Pas mus – geležinės kurpaitės. Gerai, sakykim, per piką reikėjo uždaryti, bet jam nuslūgus bent du mėnesius vaikai galėjo eiti į mokyklą.
Apskritai, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų kontrolės centras nedviprasmiškai ir aiškiai sako, jog mokyklų uždarymas, ypač pradinukams, yra pati paskutinė priemonė, o jos atidaromos turi būti pačios pirmos. Nes žala didesnė nei nauda, nes 3/4 tyrimų, darytų iki šiol, rodo, kad vaikai suaugusiems virusą perduoda kur kas rečiau. Ir pvz., kokioje Prancūzijoje, Nyderlanduose, kur naujų atvejų skaičius buvo didesnis nei Lietuvoje, o karantinai dar griežtesni, mokyklos veikė“, – kalbėjo Paulius.
Lietuvoje – viskas kitaip: „Pas mus – geležinės kurpaitės. Gerai, sakykim, per patį piką reikėjo uždaryti, bet jam nuslūgus bent du mėnesius vaikai galėjo eiti į mokyklą. Galų gale, buvo sakoma, kad mokytojai nepaskiepyti. Jie jau paskiepyti, kaip ir dauguma švietimo darbuotojų. Tai juk saugu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išvis kažkur dingusi, nesimato nė menkiausio judesio iš jų pusės dėl mokyklų. Atrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija perėmė ir mokyklas.“
Paulius įsitikinęs, kad ir demokratija „žaidžiama“ ne toje vietoje – skiepytis neprivaloma, nors dėl to kenčia ir vaikai, ir jų tėvai. Kaip ir dėl testavimo – testuotis irgi neprivaloma, bet jeigu nesitestuoji – mokyklos neatidarys.
„Toks vaizdas, kad visus – Vyriausybę, savivaldybę, mokyklos darbuotojus tokios sąlygos tenkina, o vaikai ir jų tėvai neturi tokio balso, kaip turi prekybininkai. Tai ir liekame eilės gale su laužomais vaikų gyvenimais, nes tuo metu, kai jie aktyviai vystosi, dalis jų poreikių – socializacija – nėra tenkinama“, – piktinosi pilaitiškis.
Toks vaizdas, kad visus – Vyriausybę, savivaldybę, mokyklos darbuotojus tokios sąlygos tenkina, o vaikai ir jų tėvai neturi tokio balso, kaip turi prekybininkai.
Pilaitės mokykla – sąraše
Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Alinos Kovalevskajos teigimu, savivaldybė inicijavo mokyklose apklausas, kurios padeda įvertint mokyklų situaciją ir tinkamą pasiruošimą. Tai leidžia matyti, kiek Vilniuje yra bendrojo ugdymo įstaigų, norinčių grįžti į kontaktinį ugdymą pagal pradinio ugdymo programą ir sutinkančių periodiškai atlikti mokinių namų ūkių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinį tyrimą kaupinių metodu, galinčių užtikritni srautų valdymą, saugaus atstumo laikymąsi, būtinas higienos sąlygas ir t. t.
„Prieš teikiant duomenis mokyklos turėjo aptarti šį klausimą su mokyklos bendruomene ir įvertinti mokyklos pajėgumus (klasių išdėstymą, judėjimo srautus, maitinimą, tėvų pasiryžimą, darbuotojų įsitraukimą ir pan.). Informuojame, kad grįžti į kontaktinį ugdymą su periodiniu testavimu pareiškė norą beveik 80 procentų pradinio ugdymo klases turinčių įstaigų.
Pabrėžiame, kad visos norinčios grįžti į kontaktinį ugdymą įstaigos yra žinomos ir įtrauktos į sąrašą. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos apklausos rezultatai taip pat užfiksuoti“, – teigė A.Kovalevskaja.
Į įprastą gyvenimą mokyklos grįžta gana lėtai. Kaip sako A.Kovalevskaja, „kol kas dėl nacionalinės registravimo testuotis sistemos atnaujinimo darbų bei savivaldybės turimų ribotų pajėgumų ir didelio kiekio techninio darbo, kas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, šis procesas negalėjo judėti taip greitai, kaip visiems norisi“. Todėl kas savaitę Vilniuje atverti įmanoma tik po kelias mokyklas.
Visos norinčios grįžti į kontaktinį ugdymą įstaigos yra žinomos ir įtrauktos į sąrašą. Vilniaus M.Mažvydo progimnazijos apklausos rezultatai taip pat užfiksuoti.
„Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, pirmiausia atveriama po kelias mokyklas, kurių didelė bendruomenės dauguma išreiškė norą grįžti į kontaktinį ugdymą ir kuriose dirba Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai arba mobiliosios komandos specialistai.
Savivaldybės noras yra atverti visas mokyklas. Džiaugiamės, kad situacija gerėja ir tikimės, kad artimiausiu metu grįžti į kontaktinį ugdymą galės kuo daugiau ugdymo įstaigų. Eilės tvarka, pagal mokinių skaičių, sutikusių grįžti į kontaktinį ugdymą procentinę dalį, su mokyklomis kiekvieną savaitę vyko susitikimai, kurių metu buvo aptariama detali grįžimo į mokyklas eiga ir procesai.
Pirmadienį taip pat vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos vadovas. Todėl tikimės, kad mokyklos bendruomenė artimiausiu metu pasiruoš reikiamus dokumentus ir mokiniai galės saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą“, – pilaitiškiams vilties įpūsti mėgino patarėja.
Bando atsakyti į klausimus visiems
Savivaldybės specialistai paruošė atsakymų iš visus klausimus suvestinę, kurią galite rasti čia. Joje apžvelgiama situacija, kalbama apie tikslus ir rizikas.
„Nemeluosime ir nepagražinsime – bet koks mokyklų atvėrimas pandemijos metu yra rizikingas. Tai atsargiai vertina ir įvairių pandeminės situacijos valdymo sričių ekspertai, ir turbūt daugelis kitų asmenų. Suprantame visų baimes. Nėra absoliučiai saugaus kelio pandemijos metu atverti mokyklas – net jei moksleiviai būtų testuojami kasdien, vis tiek negalime žinoti, kokia veikla jie ir jų šeimos užsiima po pamokų, kaip laikosi karantino taisyklių ir t. t.
Todėl čia būtinas visos mokyklos bendruomenės susitelkimas – nesilaikydami karantino taisyklių, nesaugodami savęs nuo viruso, mes visi rizikuojame ne tik savo, bet ir visos klasės bendruomenės sveikata. Tai labai svarbu – jokios savivaldybės pastangos ir jokie testai neužtikrins jūsų vaikų saugumo, jei, pirmiausia, to nedarys pačios šeimos, t. y. kiekvienas mūsų“, – apie rizikas aiškina savivaldybė.
Būtinas visos bendruomenės susitelkimas – nesilaikydami karantino taisyklių, nesaugodami savęs nuo viruso, rizikuojame ne tik savo, bet ir visos klasės bendruomenės sveikata.
Toliau teigiama, jog „tam, kad kontaktinis ugdymas pandemijos metu būtų kuo mažiau rizikingas, moksleivius kaupinių metodu testuojame kas 4–7 dienas“.
Savivaldybės teigimu, balandžio antrąją savaitę tyrime dalyvavo 30 Vilniaus pradinių mokyklų, jose buvo atlikta daugiau nei 7400 kaupinių tyrimų (iš viso paimta daugiau nei 28 tūkst. mėginių). Šiais tyrimais COVID-19 virusas nustatytas 60-čiai asmenų.
Po Velykų atostogų balandžio 12 d., kaip planuota, į klases grįžta dar daugiau nei 14-os mokyklų pradinukai. Taigi artimiausiu metu iš viso duris bus atvėrusios 44 mokyklos, kuriose mokysis apie 8 tūkst. pradinukų. Dar daugiau mokyklų laukia, kol galės tęsti mokslą kontaktiniu būdu, – apie 80 mokyklų ir 20 tūkst. pradinukų.
„Savivaldybės norai didesni nei galimybės. Kol kas dėl Nacionalinės registravimo testuotis sistemos atnaujinimo darbų, už kuriuos atsakinga LR Sveikatos apsaugos ministerija, bei Savivaldybės turimų ribotų pajėgumų ir didelio kiekio techninio darbo, kas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, šis procesas negali judėti taip greitai, kaip mums visiems norisi. Siekiant kuo saugiau atverti mokyklas ir saugiai testuoti mokinius bei mokyklos darbuotojus, kas savaitę atveriama tik po keletą mokyklų.
Vilniuje yra 28 tūkst. pradinių klasių mokinių. Vilniaus visuomenės sveikatos biure „Vilnius sveikiau“ dirba 233 darbuotojai, iš kurių ugdymo įstaigose, kuriose mokosi pradinukai, dirba arba paslaugas mobiliai teikia 87 specialistai. Tai yra gerokai per mažai norint kas 4–7 dienas ištestuoti visus mokinius“, – teigiama savivaldybės parengtoje atmintinėje.
Kaip tėvai gali padėti ir prisidėti? Anot savivaldybės, visų pirma – laikytis karantino taisyklių, kadangi jie yra atsakingi už klasės bendruomenės sveikatą. O taip pat pasitikėti mokyklų vadovais bei specialistais, kurie prižiūri saugų mokyklų atvėrimą, bei negriauti sistemos.
-
Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje pavyko nustatyti dar vieną koronaviruso atvejį
-
Švietimo ministrė su merais, gimnazijų vadovais aptars moksleivių grįžimą, egzaminus
-
Dėl pandemijos namuose besimokančių abiturientų pagalbos projektams – 150 tūkst. eurų
-
Sostinės mokyklos norėtų rengti stojamuosius egzaminus: pastebi, kad nuotolinio mokymosi metu moksleivių pažymiai nepatikimi
-
Į mokyklas negalinčių grįžti pradinukų tėvai: nuotolinis mokymasis primena ledus už stiklo – gražūs, bet skonio nepajusi
-
Drastiškai blogėja vaikų ir jaunimo psichikos bei fizinės sveikatos būklė – tą rodo mokslinių tyrimų rezultatai
