Generalinės prokuratūros prokuroras tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad „J.Narkevičiaus ir kitų savivaldybės atsakingų asmenų veiksmuose galimai yra pažeidimų, susijusių su neteisėtu ar neskaidriu viešųjų lėšų ar turto panaudojimu“.
„Galima daryti pagrįstą išvadą, kad pranešimą apie pažeidimą pateikęs asmuo ir jo nurodyta informacija iš esmės atitinka Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytus reikalavimus ir A.Ribnikovas pripažintinas pranešėju“, – rašoma prokuroro Valdo Uždanavičiaus kovo 12 dieną priimtame sprendime, kurio kopiją gavo BNS.
Generalinė prokuratūra viešai nekomentuoja, ar konkrečiam asmeniui yra suteiktas pranešėjo statusas.
Įstatymas numato, kad pranešėjai gali būti atleisti nuo atsakomybės už dalyvavimą darant pažeidimus, jiems draudžiama daryti neigiamą poveikį, pranešėjai gali gauti atlyginimą už vertingą informaciją ir nemokamą teisinę pagalbą.
Verslininkas A.Ribnikovas teigia, kad jo įmonė rekonstravo J.Narkevičiaus tėvų namą mainais už pagalbą gauti užsakymus Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose ir mokyklose.
Anot A.Ribnikovo, įmonė „Sodžiaus būstas“ 2008-2010 metais J.Narkevičiaus tėvų name atliko darbų ir pristatė statybinių medžiagų už 442 tūkst. litų (128 tūkst. eurų). Verslininkas tikina, kad politikas jam nurodė namo remontui skirti 10 proc. nuo gautų užsakymų sumos, už darbus nebuvo atsiskaitoma, o išrašomi fiktyvūs dokumentai PVM sąskaitos-faktūros.
J.Narkevičius yra A.Ribnikovo dukros krikštatėvis. 2007–2008 metais jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, nuo 2008 metų yra Seimo narys.
Ministras teigia, kad verslininko kaltinimai yra organizuoto šmeižto kampanijos dalis, susijusi su jo inicijuotu „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikacijos projekto auditu.
J.Narkevičius teigia, kad negalėjo daryti jokios įtakos viešiesiems pirkimams, nes neturėjo tokių įgaliojimų. Jis tikina turįs dokumentus, kuriais gali pagrįsti 166 tūkst. litų (apie 48 tūkst. eurų), išleistų tėvų namo rekonstrukcijai.
Jo teigimu, už darbus buvo mokėta grynaisiais, o A.Ribnikovui tenka pareiga paaiškinti, kur atsidūrė sumokėti pinigai.
J.Narkevičius atkreipia dėmesį, kad tariamos skolos pareikalauta praėjus daugeliui metų, o „Sodžiaus būsto“ bankroto administratorius nesikreipė į teismą dėl lėšų išieškojimo, bet skolą perleido.
Prokuratūra dėl šių aplinkybių atlieka ikiteisminį tyrimą. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad sprendimą dėl ministro ateities priims sulaukęs teisėsaugos išvadų.
