„Informacija apie karinius veiksmus mūsų įstaigą pasiektų per atsakingas institucijas – Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą, Krašto apsaugos ministeriją. Jeigu mums būtų duota užduotis perspėti gyventojus su tam tikru pranešimu, mes tai kuo skubiau įvykdytume“ – tikino specialistas.
Lietuvoje yra apie tūkstantis sirenų. Daugiausia jų išdėstyta miesto centruose.
Gyventojų ir institucijų perspėjimui naudojami du būdai – apie įvykį informuojama įjungus sirenas ir specialiais trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus.
„Lietuvoje yra apie tūkstantis sirenų. Daugiausia jų išdėstyta miesto centruose. Kilus pavojus jos įjungiamos, o pranešimas perduodamas per LRT radiją ir televiziją“, – teigė specialistas.
Už sirenų įjungimą atsakinga kiekvienos šalies savivaldybės administracija, o pranešimą savivaldybėms ir nacionaliniam transliuotojui perduoda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pasak jo specialisto, nuošalesnių vietovių gyventojai būtų įspėti per per pasiuntinius iš seniūnijos.
Nacionalinio transliuotojo vengiantiems žmonėms taip pat nereikia nuogąstauti- informacija juo pasieks per bet kurią kitą savivaldybės teritorijoje įteisintą radijo stotį:
„Pranešimas būtų perretransliuojamas, o šiuo metu taip pat diegiama programa, leidžianti automatiškai nutraukti radijo stočių programą, turint svarbią žinią“ , – kalbėjo G. Graičiūnas.
Pranešimai trumposiomis žinutėmis pasiekia ne visus
Paklaustas, kaip nesumaišyti rimto pavojaus signalo su eiliniu patikrinimu, specialistas įvardino pranešimų trumposiomis žinutėmis technologijos, informuoti Lietuvos gyventojams ir užsienio valstybių piliečiams, esantiems Lietuvos teritorijoje, naudą. Tam naudojama korinio transliavimo technologija (angl. Cell Broadcast), kai pranešimai perduodami vienu metu visiems pasirinktoje teritorijoje esantiems ir savo mobiliajame telefone šią funkciją aktyvinusiems asmenims. Ryšys, priešingai nei siunčiant SMS žinutes, tokiu būdu nėra apkraunamas. Šią paslaugą teikia visi pagrindiniai šalies mobiliojo ryšio operatoriai.
Civilinės saugos specialistas išskyrė dvi patikrinimų metu pastebėtas problemas. Pirmoji jų – specialūs pranešimai pasiekia ne kiekvieną abonentą: „Dėl mobiliųjų telefonų modelių įvairovės ne kiekvienas geba įgalinti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją. Todėl departamentas kreipėsi į mobilaus ryšio operatorius, prašydami, kad ši funkcija būtų nustatyta dar įsigyjant telefoną“.
Sirenomis pavojus skelbtas du kartus
Kitas pasitaikantis atvejis – lietuviškais rašmenimis siunčiamų pranešimų iškraipymas: „Ši problema sprendžiama su operatoriais, ir, pagal apklausas, bandymų metu hieroglifais gautų pranešimų mažėja“, pasakojo specialistas.
Norintiems pasitikrinti savo telefono funkcijas, G. Greičiūnas pataria tai padaryti sistemos patikrinimo metu: „Kiekvieną pirmąjį mėnesio šeštadienį, 12h, yra atliekamas sistemos patikrinimas. Pranešimai perduodami trimis kalbomis: rusų, lietuvių ir anglų, kas keturias minutes“.
Sirenomis pavojaus situacija skelbta du kartus: dėl įvykusios avarijos Jonavos „Azoto“ gamykloje 1989 metais, ir sausio 13-osios įvykių naktį, 1991 metais.
