Jau daugiau kaip pusmetį Lietuvoje gyvename su koronavirusu. Pirmasis susirgimo šia infekcija atvejis patvirtintas vasario pabaigoje. Kovo 16 dieną šalyje įvestas karantinas, kuris buvo atšauktas po trijų mėnesių.
Tačiau pastaruoju metu epidemiologinei situacijai prastėjant įvedami nauji suvaržymai.
Ketvirtadienį VUL Santaros klinikos surengė nuotolinį pokalbį „COVID-19: pusės metų istorija“ su L.Jančoriene bei Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologe Edita Strumiliene.
Kas serga sunkiausiai?
L.Jančorienė aiškino, kad koronavirusas turi keletą etapų. Pati liga, anot medikės, manifestuoja kaip bet kuri kita kvėpavimo takų infekcija su kūno temperatūros pakilimu, gali kamuoti kosulys, sloga ir gerklės perštėjimas.
„Bet gal tai yra tiek nespecifiška, kad tikrai atskirti, pavyzdžiui, nuo gripo infekcijos net ir būtų sudėtinga. Vienas specifiškesnių požymių ligos pradžioje – skonio ir uoslės praradimas, ką dauguma pacientų pažymi. Gal ne 100 procentų, bet tikrai didelė dalis. Vėliau jau gali atsirasti apatinių kvėpavimo takų pažeidimo požymiai – pneumonijos“, – kalbėjo ji.
Pasak L.Jančorienės, svarbus yra organizmo atsakas į infekciją – vadinamoji citokinų audra, kai organizmas tarsi besigindamas išleidžia labai didelį kiekį uždegiminių medžiagų, galinčių sukelti įvairių kitų organizmo pažeidimų.
E.Strumilienė pridūrė, kad sergant COVID-19 kosulys labai nesiskiria nuo kitų virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Vėliau jis gali pereiti ir į plaučių uždegimą.
„Tačiau, mes pastebėjome, būtent prie šios infekcijos labai dažnai pacientams, kuriems dar radiologiškai nėra infiltracijos į plaučių uždegimo požymius, jau pasireiškia dusulys gana anksti. Gana neretam pacientui tas dusulys gana greitai progresuoja į kvėpavimo nepakankamumą“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja.
E.Strumilienės teigimu, pažeidžiamos ne tik plaučių alveolės, bet ir kraujagyslės. Gali būti pažeidžiama ir kardiovaskulinė sistema, paūmėti lėtinės ligos.
„Matome, kad liga gerokai sunkesnė tiems, kurie turi kraujagyslių ligų arba tiesiog pirminę arterinę hipertenziją, jeigu turi lėtinių plaučių ligų, tokių kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Taip pat cukrinio diabeto paūmėjimo epizodus mes gana dažnai stebime. Tie žmonės, kurie turi vienaip ar kitaip pažeistą imunitetą, – dėl to, kad vartoja imunitetą slopinančius vaistus, – irgi taip pat dažniausiai serga sunkiau“, – pasakojo L.Jančorienė.
Matome, kad liga gerokai sunkesnė tiems, kurie turi kraujagyslių ligų arba tiesiog pirminę arterinę hipertenziją, jeigu turi lėtinių plaučių ligų, tokių kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Taip pat cukrinio diabeto paūmėjimo epizodus mes gana dažnai stebime.
Kokia ligos eiga?
Hospitalizacija sergant COVID-19 vidutiniškai trunka apie dvi savaites. Tačiau, kaip pabrėžė L.Jančorienė, tai tikrai nereiškia, kad žmogus iš ligoninės išrašomas visiškai pasveikęs. Tiesiog tuo metu jam jau nebereikia specifinės stacionarinės pagalbos.
„Bet, kaip praktika rodo dabar, virusas nosiaryklės gleivinėje išlieka pakankamai ilgai, nežiūrint to, kad klinikinių simptomų jau gali ir nebūti. Ligos požymiai gali išnykti greičiau, išskyrus tuos labai sunkius atvejus, kurių yra maždaug apie 10 procentų iš visų, kuriems reikia pagalbos intensyvios terapijos skyriuje, kuriems reikia dar ir intubacijos arba dar sudėtingesnius metodus pritaikyti. Tai šitie pacientai, aišku, kad paprastai serga gerokai ilgiau“, – komentavo profesorė.
Kaip praktika rodo dabar, virusas nosiaryklės gleivinėje išlieka pakankamai ilgai, nežiūrint to, kad klinikinių simptomų jau gali ir nebūti.
Visiškas pasveikimas nuo koronaviruso, kaip pažymėjo L.Jančorienė, užtrunka ir mėnesį ar dar ilgiau. Kartu ji teigė, kad daug persirgusių infekcija jaučia nuovargį, jėgų stoką.
E.Strumilienė sakė, kad ir praėjus keliems mėnesiams pasitikrinti pas medikus atvykstantys pacientai turi daug nusiskundimų, nepaisant to, kad nosiaryklėje viruso neaptinkama, kraujo rodikliai yra atsistatę.
Pavyzdžiui, keletą mėnesių išlieka skonio pojūčio sutrikimas, nuovargis, bendras silpnumas, nedarbingumas. Taip pat, kaip nurodė gydytoja pulmonologė, skundžiamasi plaukų slinkimu, „migruojančiu“ skausmu, tarkime, žandikaulių.
„Jie išlieka ne visiems pacientams – tai tikrai. Bet dažniausiai tie, kurie atvyksta kontrolei, yra tie, kurie sirgo labai sunkia ligos forma, kurie sirgo sunkiu plaučiu uždegimu, kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos ar bent jau papildomo deguonies“, – komentavo E.Strumilienė.
COVID-19 infekcija gali lemti ir plaučių surandėjimą.
Eksperimentinis gydymas
Kaip pasakojo L.Jančorienė, koronaviruso pandemijos pradžioje ir Lietuvos pacientams taikytas toks eksperimentinis gydymas kaip kitur.
Ji minėjo, kad beveik pusė VUL Santaros klinikų stacionare gydytų COVID-19 pacientų jautė papildomo deguonies poreikį. Kadangi pasirodė daug įrodymų, kad infekcijos metu vykstantys procesai pažeidžia mikrokraujotaką ir galimi mikroembolizacijos požymiai, ligoniams skiriami krešumą reguliuojantys vaistai, dalis pacientų gydomi antibakteriniais vaistais ir panašiai.
„Nuo pat pradžios bandėme ieškoti informacijos, koks gi galėtų būti dar papildomas gydymas, ypač kalbant apie citokinų audrą – tą audringą organizmo atsaką. Tai pradžioje, pavyzdžiui, dauguma Europos klinikų taip pat buvo įsijungę ir skyrė pacientams tokį antimaliarinį preparatą, kuris anksčiau buvo naudojamas būtent maliarijos gydymui – plakvenilį“, – dėstė L.Jančorienė.
Vėliau, pasak jos, bandyta taikyti vieną preparatų, skirtą ŽIV gydyti – lopinaviro-ritonaviro derinį. Vėliau atsirado duomenų apie deksametazono teigiamą poveikį gydant COVID-19.
Kaip antivirusinis vaistas skirtas ir remdesiviras. L.Jančorienės teigimu, šio vaisto vartojimas sutrumpino ligos eigą, komplikacijų riziką.
Pacientams mūsų šalyje, kaip nurodė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, bus skiriamas ir interferonas beta bei dar vienas Lietuvos kol kas nepasiekęs preparatas.
Ar galima vėl užsikrėsti?
Ar pasveikusieji nuo koronaviruso gali užsikrėsti vėl? L.Jančorienė minėjo, kad tarp susirgusiems taikyto gydymo – imunizuotos plazmos perpylimai.
„Ta imunizuota plazma kaip tik ir buvo skiriama tiems sunkiai sergantiems stacionare gydomiems pacientams, kuriems, matydavome, kad nesiformuoja antikūnai. Iš tikrųjų antikūnai formuojasi, tik tiek, kad jau dabar akivaizdu, jog tas periodas užtrunka bent jau iki 14 ligos dienos. Anksčiau mes galime tų antikūnų ir nerasti arba tik vienos klasės antikūnus rasti“, – teigė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Kartu ji pažymėjo, kad tai, kiek antikūnai liks organizme, kiek tęsis jų apsauginis poveikis, spręsti dar per anksti.
L.Jančorienės nuomone, pirmąjį pusmetį po ligos vargu, ar galima COVID-19 užsikrėsti pakartotinai.
Svarstydama apie tai, kodėl dėl koronaviruso randasi įvairių konspiracijos teorijų, kai kurie žmonės nenori dėvėti apsauginių kaukių, L.Jančorienė akcentavo, kad tiems asmenims reikėtų išklausyti sirgusiųjų istorijų.
Kartu ji atkreipė dėmesį ir į pasaulio politikos lyderius, kurių kai kurie iš pradžių irgi neigė COVID-19 rimtumą, bet patys sirgo, atsidūrė ligoninėje ir dabar nešioja kaukes, pakeitė savo nuomonę.
Rudeniui pasirengę
L.Jančorienė teigė, kad medikai yra pasiruošę rudens sezonui ir galimam didesniam susirgimų COVID-19 skaičiui. Be to, profesorė nurodė, kad randasi naujų gydymo būdų, yra pakankamai priemonių, deguonies lovų ir panašiai. Lietuva dalyvauja vadinamajame „Solidarumo“ tyrime.
Anot jos, mūsų rezultatai kovojant su infekcija, geri, šiuo požiūriu esame panašūs į Vokietiją.
L.Jančorienės teigimu, pastarasis pusmetis buvo pilnas iššūkių: nauja infekcija, kurios patvirtinto gydymo dar nėra, informacija apie susirgimą ir gydymo metodus tik kaupėsi.
Pagrindinė patirtis, anot jos, buvo suvaldyti naujai atsiradusius pacientų srautus, kurių nebuvo galima suplanuoti iš anksto.
Ji priminė, kad ištikus naujai infekcijai, diagnostika buvo ribotai prieinama. Iš esmės pradžioje tyrimus dėl koronaviruso buvo galima atlikti tik keliose šalies ligoninėse. Tačiau galiausiai su visais procesais, kaip sakė medikė, buvo susitvarkyta.
Išlieka gyvybingas ant paviršių
L.Jančorienė priminė, kad koronavirusas priskiriamas prie oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, kuria galima užsikrėsti ar kitus užkrėsti kosint, čiaudint, garsiai kalbant.
„Kaip žinote, galima per asmens higienos daiktus ją perduoti – ten, kur gali patekti žmogaus gleivinės. Ir dėl to jau akivaizdu, kad kaukės tikrai apsaugo ne tik kad žmogus neužsikrėstų, bet taip pat ir kad sergantysis tą infekciją mažiau platintų“, – nurodė VUL Santaros klinikų medikė.
Profesorė pabrėžė, kad svarbu ir plauti rankas. Ji pastebėjo, kad virusas pakankamai gerai išsilaiko ant kai kurių daiktų, netrumpai lieka gyvybingas ant medžio, plastiko, popieriaus ir kitų medžiagų bei taip gali būti pernešamas.
20 naujų atvejų
Per trečiadienį Lietuvoje nustatyta 20 naujų koronaviruso atvejų. Iš viso šalyje patvirtinti 2978 COVID-19 atvejai.
1901 žmonės pasveiko nuo ligos, o 978 – serga. 5549 asmenims šiuo metu reikia izoliuotis.
Taip pat Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 86 asmenys. 13 asmenų mirė dėl kitų priežasčių, nors buvo užsikrėtę COVID-19.
