Atsižvelgusi į prašymus, Vyriausybė leido nuo vasario 2 dienos veikti šalies slidinėjimo centrams.
Sostinėje esantis „Liepkalnis“ veikė kiek daugiau nei mėnesį – kol buvo sniego.
„Kovą jau labai silpnai buvo. Dirbom, nes sniego turėjom, o žmonių buvo mažai“, – 15min pasakojo „Liepkalnio“ vadovas Artūras Bielskus.
Susimokėjo skolas, mokesčius
Tiesa, tai esą geriau negu nieko: „Kad gavom mėnesį su trupučiu padirbėti, džiaugiamės.“
Lyginant su tuo, kiek slidinėjimo centras užsidirba įprastą žiemą, šįmet „Liepkalnio“ sąskaitoje – 30 proc. tos sumos, tikino A.Bielskus.
Srautai buvo ribojami, kainos šiek tiek didesnės, bet vis tiek nedirbo nuomos punktas, kavinė.
„Srautai buvo ribojami, kainos šiek tiek didesnės, bet vis tiek nedirbo nuomos punktas, kavinė. Mes veikėm iš dalies“, – komentavo jis.
„Svarbu atsiskaitėm su skolom, mokesčiais, su darbuotojais ir tikimės, užteks pinigų išgyventi ir sulaukti kitos žiemos“, – vylėsi slidinėjimo centras vadovas ir pastebėjo, kad kaimyninės šalys žiemą, kad ir per karantiną, galėjo veikti visu režimu.
„Pas kolegas latvius rezultatai tris kartus geresni negu mūsų. Jie dirbo virš trijų mėnesių – kaip ir priklauso gal 105 dienas“, – komentavo A.Bielskus.
Nesidžiaugia
Plungės rajone esančios slidinėjimo trasos „Mortos kalns“ vadovas Saulius Gramauskas į kaimynus taip pat žvelgė su pavydu.
„Pats blogiausias sezonas per 10 metų. Kaimynai latviai, estai dirbo ir turėjo geriausią sezoną istorijoje, o mes turėjome blogiausią, tai čia nėra kuo džiaugtis“, – sakė jis.
Slidinėjimo trasos vadovo vertinimu, Vyriausybės taikyti karantino ribojimai buvo neprotingi.
Plungės rajono gyventojai paslidinėjo, o kitų rajonų – ne. Visiška nesąmonė.
„Ribojimai nedavė vaisių. Žmonės nukentėjo, nes negalėjo nuvažiuoti, pabūti gamtoje, paslidinėti. Plungės rajono gyventojai paslidinėjo, o kitų rajonų – ne. Visiška nesąmonė“, – komentavo jis.
Bet atsidaryti esą vis tiek apsimokėjo.
„Aišku, kad apsimokėjo. Kažkiek susirinkom, skolas padengėm“, – tikino S.Gramauskas.
„Mortos kalns“, pasak jo, dirbo apie tris savaites.
„Tris savaites dirbom, plungiškiai slidinėjo. Buvo noras, visi buvo labai patenkinti. Žmonės buvo laimingi“, – apibendrino vadovas.
Būtų neišgyvenę
Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje direktorius Bronislavas Cicėnas pasakojo, kad šis slidinėjimo sezonas, nors ir trumpesnis, buvo geresnis nei praėjęs, nes bent buvo sniego.
-
Oficialu: slidinėjimo centrams leista atsidaryti nuo antradienio, sprendimas dėl parduotuvių ir grožio salonų – šią savaitę
-
Slidinėjimo centrai džiūgauja ir ruošiasi atsivėrimui: ieško darbuotojų, bilietais prekiaus internetu
-
Antradienį duris atvėrė Liepkalnio slidinėjimo centras – bilietai šiemet brangesni, bet vilniečių tai neatbaido
-
Regioninių slidinėjimo centrų šeštadienis: klientų mažai, veikla nuostolinga, tačiau yra vienas pasiūlymas valdžiai
„Lietuvos žiemos sporto centras nuo kitų centrų skiriasi tuo, kad čia yra ir lygumų slidinėjimas, ir biatlono šaudykla, o kalnai įeina tik kaip sudedamoji dalis iš tų paslaugų. Praeitą žiemą su lygumomis truputį dirbom, buvo pasigaminę sniego, kalnų slidinėjimo visai nepaleidom.
O šią žiemą padirbėjom su lygumomis – mums leido anksčiau atsidaryti pagal sąrašus <...>, kalnus tik vasario mėnesį atsidarėm. Bet ir tai vertinam labai teigiamai, kad nors tiek leido, džiaugiamės“, – 15min komentavo jis.
B.Cicėnas teigė, kad Lietuvos žiemos sporto centras jau balansavo ant išlikimo ribos: „Jeigu būtų jau ir antras sezonas nulinis, tai būtumėm neišgyvenę niekaip. O dabar kažkaip visa tai suteikia vilties, vėl pasitempėm. Rankoves pasiraitojam ir galvojam, kad karantinas nebus amžinai, gal ir žiemos pasitvarkys.“
Bilietų neišparduodavo
Ir visgi užsidirbti, lyginant su įprastu sezonu, anot jo, pavyko mažai.
„Katino ašaros – maždaug 25 proc.“, – nurodė B.Cicėnas.
Katino ašaros – maždaug 25 proc.
„Taigi, viską ribojo. Plius didžiausia rykštė – buvo negalima judėti tarp savivaldybių. Pačioje Ignalinoje nėra tiek žmonių“, – sakė jis.
Veiklą atnaujinęs Lietuvos žiemos sporto centras, direktoriaus teigimu, niekaip neišsiparduodavo visų bilietų, kuriuos galėdavo.
„Jei per dieną galėtumėm parduoti ir iki 400 bilietų, 100–150 parduodavom. Dirbdavom pajėgumu iki 30 proc.
Tik vieną dieną buvom priartėję prie maksimalios ribos – vienintelę dieną pardavėm virš 300 bilietų“, – tikino B.Cicėnas.
Pasak jo, būdavo dienų, kai centras parduodavo tik 11 ar 15 slidinėjimo bilietų.
„Mes iki kovo 20 dienos dirbom – kažkur pusantro mėnesio“, – teigė B.Cicėnas.
Turėjo užtikrinti saugumą
Veikti slidinėjimo centrams Vyriausybė leido tik imantis saugumo reikalavimų: reikėjo užtikrinti, kad bilietų platinimas vyktų tik elektroniniu būdu, slidinėti buvo galima tik su išankstine registracija ne daugiau kaip dvi valandas, ribotas klientų skaičius.
Dėl galiojusių judėjimo tarp savivaldybių ribojimų slidinėjimo centruose buvo aptarnaujami tik tie klientai, kurie gyvena toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūręs ir pats centras.
Nuomoti slidinėjimo įrangos neleista.
