P.Urbšys tvirtino negalintis eiti į kompromisus su savo sąžine ir negalintis taikyti dvigubų standartų, todėl mano, kad Seimas turi sudaryti laikinąją komisiją, kuri tirtų žemės ūkį. Bet taip pat P.Urbšys pirmadienį parengė siūlymą pakeisti parlamentinio tyrimo klausimus. Siūlymas beveik žodis žodin nukopijuotas nuo anksčiau registruoto kitų „valstiečių“ – Agnės Širinskienės ir Jono Jaručio dokumento.
„Valstiečiai“ siūlo pakoreguoti opozicijos inicijuoto parlamentinio tyrimo klausimus, išbraukti iš tyrimo visus konkrečius klausimus dėl 500 hektarų viršijimo, neformuluoti komisijai užduoties nustatyti, kurių asmenų valdomas žemės plotas viršija įstatyme nustatytą limitą. Taip pat „valstiečių“ parengtame dokumente išbrauktas siūlymas nustatyti, kokios schemos yra naudojamos, siekiant apeiti 500 hektarų ribą.
Seimo nario siūlyme iš tyrimo išbraukiamas klausimas dėl stambiųjų įmonių skolinimo ūkininkams, vekselių naudojimo, apibendrinami klausimai apie į Lietuvą įvežamas trąšas. A.Širinskienė ir J.Jarutis, dabar ir P.Urbšys siūlo parlamentinio tyrimo metu tirti bendresnius klausimus apie žemės ūkio teisinę bazę, jos reguliavimą nuo nepriklausomybės pradžios iki 2016 metų. Taigi šios kadencijos Seimo sprendimai nebūtų nagrinėjami.
Pats P.Urbšys 15min teigė, kad jo siūlymas yra kompromisinis, nes partijos lyderiai priešinasi bet kokiam tyrimui, liečiančiam žemės ūkį.
„Valstiečio“ Andriejaus Stančiko vadovaujamas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė parlamentinio tyrimo dėl žemės ūkio iš viso nepradėti. A.Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat atmetė parlamentinio tyrimo projektą ir kompromisinių siūlymų net nesvarstė. Vis dėlto ketvirtadienį visas Seimas turės nuspręsti, ar parlamente bus sudaryta laikinoji komisija žemės ūkio reikalams tirti.
Jei Seimas nuspręstų komisiją sudaryti, jis turės nutarti, kokius klausimus komisija tirs: ar opozicijos suformuluotus klausimus, kuriuose siūloma nustatyti, kas valdo daugiau žemės, nei leidžia teisės aktai, ar kelių „valstiečių“ siūlomus klausimus dėl žemės ūkio teisinio reguliavimo.
P.Urbšys: tai yra kompromisinis variantas
P.Urbšys 15min teigė, kad siūlo kompromisinį variantą, nes kitu atveju komisija dėl žemės ūkio Seime iš viso nebus sudaryta. Jis mano, kad ir pagal jo suformuotus klausimus būtų galima aiškintis, kurie asmenys valdo daugiau nei 500 hektarų žemės ir kokiais būdais įveža trąšas.
– Jūs kalbate apie „Agrokoncerno“ interesus, tai, kad negalima taikyti dvigubų standartų, bet jūs vakar registravote pasiūlymą šito nutarimo, kuriame realiai išbraukiate didžiąją dalį klausimų, kurie liečia „Agrokoncerno“ interesus, dėl 500 hektarų ribos ir t.t.
– Dabar yra taip, kad pas mus frakcijoje nuomonės išsiskyrė. Vieną kategorišką nuomonę, kad jokios komisijos nereikia, turėjo Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė ir yra mano nuomonė, kad ta komisija reikalinga. Tam, kad pasiektume susitarimą, šiuo atveju yra siūlomas kompromisas.
Tai, kas buvo registruota Agnės Širinskienės ir Jono Jaručio, siūlymas sudaryti komisiją nuasmeninant. Aš su tuo sutinku. Jeigu kalbėti apie žemės sklypus, apie Europos Sąjungos lėšų skirstymą ar trąšas, čia ne vien tik yra „Agrokoncernas“, daugiau yra ūkio subjektų, kurie dalyvauja tuose veiksmuose ir kurių veiksmai gali kelti abejonių dėl skaidrumo.
– Taip, bet jūs išbraukiate klausimą dėl 500 hektarų, juk čia jokių pavardžių nebuvo, buvo užduotis išsiaiškinti, kurie asmenys valdo daugiau nei 500 hektarų, kokiomis schemomis apeina įstatymus.
– Taip, skaičius 500 išbrauktas, bet dėl koncentracijos tas yra palikta.
– Dėl teisės aktų, bet ne dėl įmonių, kurios valdo žemę.
– Jeigu mes kalbame apie teisės aktus, tai ne vien tik teisės aktai. Reikia ištirti situaciją, ta situacija tiriama ne pagal teisės aktus. Tai yra surenkama informacija apie ūkio subjektus, kurie disponuoja žemės kiekiu. Jeigu koncentraciją mes tiriame, tai mes tiriame patį reiškinį su ūkio subjektais.
– Bet jūsų pasiūlyme yra parašyta taip: ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais priimtus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo sprendimus, dabartinį reguliavimą, bet nėra „nustatyti koncentracijos“.
– Reguliavimą ištirti reiškia ir tai, kad tiri, kaip reguliavimas yra daromas, tiri ūkio subjektus, tiri, kiek ten žemių yra, tas reguliavimas taip yra tiriamas.
– Jūs sakote, kad vis tiek tirtų komisija, kas valdo daugiau nei 500 hektarų?
– Ten išvardinta yra preambulėje, yra akcentuojamos Europos Komisijos išvados, kurios susijusios su žemės koncentracija. Yra paminima komisijos nuostata, kad turi būti apsaugomas vidutinis ir smulkus ūkininkas žemės ūkio srityje. Reguliavimas yra susijęs su esamos situacijos analize, tai nėra vien tik teisės aktų analizė. Tai yra įvertinimas situacijos ir pasižiūrėjimas, kiek teisės aktai prisideda prie tos situacijos.
– Tai jūs sakote, kad vis tiek, jeigu toks pasiūlymas būtų priimtas, galėtų komisija vertinti, kokios įmonės ar asmenys valdo daugiau nei 500 hektarų?
– Taip, aš esu įsitikinęs. Aš bandau surasti priimtiną nuostatą ir tiems, kurie priešinasi komisijai. Aš siūlau kompromisinį variantą tam, kad nebeliktų tų nuogąstavimų, kad taikinys būtų vien Ramūnas Karbauskis ir jo verslas.
Bet nerimą man sukėlė tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaujamas Širinskienės, Kaimo reikalų komitetas, vadovaujamas Stančiko, kirto kategoriškai, kad nereikia komisijos, nors buvo registruotas tas kompromisinis variantas Agnės Širinskienės ir Jono Jaručio, kad komisiją reikia sudaryti, tik – nuasmeninti. Aš dabar bandau išnaudoti paskutines galimybes mums frakcijoje pasiekti kompromisą.
– Bet jūs realiai nukopijavote beveik žodis žodin savo variantą nuo Agnės Širinskienės ir Jono Jaručio.
– Taip, aš paėmiau už pagrindą jų siūlymą, nes bet kokiu atveju Agnė Širinskienė ir Jonas Jarutis atstovauja frakcijos vadovybei. Aš irgi tam, kad surastume kompromisą, neišgalvojau kažko kito. Tam, kad būtų sudaryta galimybė mums surasti kompromisą.
– O kodėl jūs, pavyzdžiui, laikotarpį apsibrėžėte iki 2016 metų? Vadinasi, kad komisija netirtų jokių teisės aktų, kurie buvo priimti po 2016 metų arba nepriimti, atmesti po 2016 metų ir t.t.
– Žinokite, prisipažinsiu, kad dėl tų metų, tai gali būti ir 2017, aš čia nedarau problemos. Sutinku, kad galime koreguoti, imti 2017 metus, ar 2018, kurie yra. Čia buvo automatiškai padarytas šitas dalykas, už pagrindą paimtas tas projektas ir buvo bandoma jį priderinti prie kompromisinio varianto.
– Jūs kalbate apie kompromisinį variantą. Kaip jums atrodo, jeigu Seimas vis dėlto ir „valstiečių“ frakcija priims jūsų siūlymą, ar ta komisija galės ištirti ir išsiaiškinti tuos dalykus, dėl kurių parlamentinis tyrimas tarsi ir buvo inicijuojamas?
– Prisiminkime sudarytą komisiją dėl verslo struktūrų įtakos politikams, ten klausimai dar aptakesni nei šios komisijos. Bet tai netrukdo matyti situaciją pagal atskiras valstybės valdymo sritis. Čia viskas priklauso nuo ketinimo, ką tu nori padaryti. Jeigu nori užgesinti tyrimą, tie klausimai gali būti ir labai konkretūs, bet vis tiek tai gali būti tik imitacinis darbas.
– Kaip jums atrodo, dabar nematyti ženklų, kad norima užgesinti?
– Todėl ir siūlau, kad jeigu mes kategoriškai nukertam dėl komisijos, mes tada aiškiai pademonstruojame, kad viskas, jeigu priartėjame prie „Agrokoncerno“ reikalų ir frakcijos lyderio reikalų, mes kategoriškai kertam ir sau taikome dvigubus standartus. Mes tada jau kalbame, kad perkeliame ant valstybinių institucijų tą galvos skausmą, nors iš tikrųjų valstybinės institucijos neturi pakankamai kompetencijų vertinti teisės aktų ir nurodyti Seimui, kas yra netvarkoje, čia Seimo kompetencija.
Mano galva, komisijos sudarymas, kad ir tos kompromisinės, neatima galimybės išnagrinėti problemas pagal atskiras sritis, kaip minėjau: žemės sklypai, koncentracija žemės sklypų atskirų verslo grupių rankose, Europos Sąjungos lėšų gavimas ir dėl trąšų.
– Ir žemės perkėlimas pas jus yra. Ir va čia įdomus dalykas, nes jūs rašote, kad jei politikai, priėmę įstatymus pasinaudojo galimybėm perkelti žemę, reikia nustatyti, kokius žemės plotus tie asmenys valdo. Tai tarsi jau labai aiškiai suformuojama užduotis nustatinėti žemės plotus, o dėl 500 hektarų yra taip apibendrinama ir nuasmeninama, kaip jūs sakote.
– Jeigu mes kalbame apie žemių perkėlimą, jeigu bus tai sukonkretinta, aš neturiu nieko prieš. Aš ieškau būdų, kad mes savo frakcijoje priimtume kompromisą. Mano tikslas yra ne griauti frakciją o ją apsaugoti nuo klaidos, kuri, manau, gali būti lemtinga pačiai frakcijai žiūrint į politinę perspektyvą.
– Bet jūs jaučiate, kad Ramūnui Karbauskiui kažkodėl skauda dėl šio tyrimo?
– Suprantat, aš 15 metų pradirbau darbą, kur į žmogų žiūrėjau ne iš gerosios pusės, iš blogosios. Tai aš jau dabar darau tokį formatą, kad jei viskas yra skaidru, tai žmogus turi pasakyti: pirmyn. Bet jeigu iš tikrųjų yra kažkas slepiama, tai tada jau tas mano kompromisas turi būti atmetamas.
Ką parlamentinio tyrimo metu siūlo tirti P.Urbšys?
Pateikiame klausimus, kuriuos P.Urbšys siūlo nagrinėti parlamentinio tyrimo dėl žemės ūkio sektoriaus metu:
Siūloma ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes ir nustatyti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime, bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe. Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota – nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai.
Ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinis reglamentavimas 1991–2016 metais, inter alia įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą.
Ištirti ir įvertinti, ar 1991–2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai atsirasti.
Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi, yra skaidri, tinkama ir efektyvi.
Ištirti ir įvertinti Europos Sąjungos finansinės paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą nuo paramos teikimo pradžios iki 2016 metų, be kita ko, įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti.
Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus.
Ištirti ir įvertinti, kurie 1991–2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. Jeigu būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, įvertinti sprendimus skaidrumo aspektu.
Ištirti ir įvertinti 1991–2016 metais įvykusius trąšų ir žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu.
Opozicija siūlė identifikuoti asmenis, valdančius daugiau nei 500 hektarų žemės
Pirminis opozicinių partijų siūlomas parlamentinio tyrimo variantas gerokai skiriasi nuo „valstiečių“. Opozicija siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Taip pat būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas šiam ribojimui įgyvendinti. Be to, komisija analizuotų, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę. Būtų nagrinėjami trąšų įvežimo į Lietuvą klausimai.
Primename, kad opozicija tirti žemės ūkio sektorių pasiūlė po 15min tyrimų. Juose buvo atskleista, kad R.Karbauskis turi nematomą imperiją – ne tik „Agrokoncerną“ ir jo dukterinių įmonių voratinklį, bet ir artimiausių šeimos narių valdomas bendroves. Su jų pagalba buvo apeitas įstatymas: šeimos įmonės pirko žemes ir įsisavino Europos Sąjungos paramą, kurios teisės aktai neleido gauti pačiam R.Karbauskio „Agrokoncernui“.
Po 15min publikacijų apie R.Karbauskio ir jo šeimos verslą tyrimus pradėjo ne viena institucija. Šiuo metu dėl R.Karbauskio galimai laiku nedeklaruotų sandorių, tai yra daugiau nei 3 milijonų eurų dovanos savo sūnums, tyrimą vykdo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Taip pat dėl Seimo nario ir jo šeimos valdomų žemių tyrimą atlieka Generalinė prokuratūra. Ji reagavo į informaciją, jog juridiniai asmenys galimai valdo daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei leidžia teisės aktai.
