Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti
Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.
Iš visų buvusių sinagogų šiandien Vilniuje veikia tik vienintelė – Vilniaus choralinė sinagoga Pylimo gatvėje. Žemėlapyje pažymėta, kad šešiolikos sinagogų pastatai išliko iki šiol. Vienas jų, esantis Gėlių gatvėje, yra restauruojamas.
Anot Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje A.Maimono, šis žemėlapis svarbus ne tik žydų bendruomenei, bet ir lietuviams. Jis pabrėžia, kad žydų kultūra turi svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje ir kultūroje, todėl į tai reiktų žiūrėti kaip į bendrą dalyką, o ne atskirti.
„Labai svarbu dalintis tokiomis žiniomis su kuo daugiau bendruomenių, ne tik žydų. Tai pabrėžia, koks buvo turtingas žydų gyvenimas ir Vilniuje, ir aplink. Tai yra vienas iš žingsnių norint išsaugoti likusį paveldą“, – sako A.Maimonas.
Ambasadorius džiaugiasi, kad Lietuvos valdžia ir Vilniaus miesto savivaldybė suvokia žydų paveldo svarbą ir imasi planų ir veiksmų, siekdama tai išsaugoti.
Sinagogos buvo ne tik maldos namai
Vienas iš žemėlapio rengėjų, dr. Vladimiras Levinas iš Jeruzalės hebrajų universiteto, pabrėžia, kad sinagogos buvo ne tik maldos namai, bet ir centrai, kur žydai dirbo ir mokėsi. Pagrindinė vieta buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kadangi aplink ją ir gretimose gatvėse gyveno daugiausia žydų.
„Tai buvo pagrindinė žydų gyvenimo viešoji erdvė. Sinagogos buvo ir savotiškos profesinės gildijos, pavyzdžiui, yra batsiuvių ar siuvėjų sinagogos. Čia, žinoma, buvo erdvė ne tik studijuoti, bet ir bendrauti, aptarti svarbius reikalus“, – pasakojo V.Levinas.
Jis pabrėžia Vilniaus Didžiosios sinagogos svarbą ne tik žydų kultūriniam gyvenimui, bet ir Vilniaus religijų įvairovei. Pavyzdžiui, su laiku virš Didžiosios sinagogos buvo pastatytas priestatas – dviejų aukštų frontonas. Tai trikampė viršutinė senosios sinagogos fasado dalis. V.Levinas teigia, kad frontono priestato esmė – iš jos balkono buvo matoma Vilniaus katedra.
Pradėjus žemėlapio sudarymo darbus, pasakojo V.Levinas, jį nustebino, kad Vilniuje mažai kas žino, kur buvo sinagogos. Jis ir pats bei kartu prie projekto dirbantys žmonės nustebdavo sužinoję, kokiose vietose buvo šie pastatai.
„Mūsų partnerių biuras yra Pamėnkalnio gatvėje ir priešais jį yra buvęs sinagogos pastatas. Dr. Jurgita Verbickienė, kuri taip pat prisidėjo prie projekto, kasdien išeidama matė šį pastatą, bet ji net nenumanė, kad ten buvo sinagoga“, – pasakojo V.Levinas.
Anot jo, žemėlapis leidžia pamatyti žydišką Vilniaus dalį. Nors dauguma sinagogų buvo susitelkusios senamiestyje, tačiau jos buvo išsibarsčiusios ir už jo ribų. Kelios buvo Šnipiškėse, tarp dabartinio Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės, keturios – Naugarduko, Žemaitės ir Smolensko gatvių sankirtoje.
Tolesnis planas – Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldas
Vilniaus sinagogų žemėlapio sudarymą inicijavo viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“, kurios tikslas – saugoti ir puoselėti žydų kultūrinį paveldą. Anot organizacijos direktorės Annos Avidan, Lietuvoje yra daug žydų kultūros paveldo, kuris dėl įvairių istorinių priežasčių buvo labai giliai paslėptas.
„Mūsų pagrindinė misija yra to paveldo iškėlimas į dienos šviesą. Dažniausiai tai būna edukacinė, švietėjiška veikla. Taip pat tiesiame tiltus su litvakais visame pasaulyje“, – sako A.Avidan.
Žemėlapis yra priemonė parodyti žydiško gyvenimo mastą. A.Avidan įvardija, kad tai yra dingęs pasaulis, o sinagoga buvo praktiškai visų žydų gyvenimo atributas, todėl didelis jų skaičius parodo, koks buvo intensyvus gyvenimas sostinėje. Ji priduria, kad tais laikais viena sinagoga buvo skirta 200 žmonių.
„Kai žmonės atvažiuoja į Lietuvą, jie žino apie buvusį didžiulį žydišką pasaulį čia. Jie nori tai pamatyti, bet jie neturi ką pamatyti. Kai kalbama apie žydų paveldą, žmogus maždaug įsivaizduoja, kaip tai turėjo atrodyti, bet pamatyti, išgirsti, paliesti – jis negali“, – teigia A.Avidan.
„Šiaurės Jeruzalės“ direktorė pabrėžia, kad dabar norėtų veiklą koncentruoti į Didžiosios sinagogos vietą. Sinagogos liekanos yra užpiltos žemėmis, sovietmečiu ten pastatyti kiti pastatai. Ji tikisi, kad pavyks šios vietos istorinį ir kultūrinį paveldą iškelti į paviršių, kad būtų galima tyrinėti, o vėliau ir eksponuoti.
„Neaišku kas bus ten – ar muziejus, ar kitas centras, tačiau šita vieta yra šventa ir svarbi. Didžioji sinagoga buvo visų šių sinagogų širdis“, – kalbėjo A.Avidan.
Julijana Leganovič, „Šiaurės Jeruzalės“ kultūrinių projektų vadovė, sako, kad yra poreikis išryškinti koks buvo Vilniaus žydų gyvenimas. Anot jos, Vilnius turi turtingą žydų paveldą, tačiau tai yra mažai žinoma.
„Reikia suvokti, kad tai yra mūsų, Lietuvos, istorija ir paveldas, o ne tik žydų. O daugiau kaip 130 sinagogų atskleidžia koks buvo daugiatautis Vilniaus veidas“, – atsakė J.Leganovič.
Ji teigia, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo projekto klausimas yra svarstomas kone nuo Nepriklausomybės laikų. J.Leganovič sako, kad rudenį organizuojama tarptautinė konferencija, kurioje ketinama spręsti Didžiosios sinagogos klausimą.
