2018-ųjų balandį pildytoje privačių interesų deklaracijoje S.Skvernelis rašė einantis ministro pirmininko ir Seimo nario pareigas, paminėjo, kad jo sutuoktinė dirba bendrovėje „Swedbank“.
Jis taip pat atskleidė, kad kadaise turėjo įmonių „Litgrid“ ir „Lietuvos energija“ akcijų, yra Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus narys, pardavė ir pirko automobilius, turi būsto paskolą, o sutuoktinė – „Swedbank“ indėlį.
Šią deklaraciją 15min išsaugojo, su ja galite susipažinti žemiau:
Vėliau, rekomendavus Vyriausiajai tarnybos etikos komisijai (VTEK), į ją premjeras įtraukė informaciją apie sutuoktinės turimas „Swedbank“ akcijas, praėjusių metų rugpjūčio 30-ąją paminėjo, kad iš bendrovės „Swedbank lizingas“ įsigijo automobilį.
Beveik visų šių duomenų dabar VTEK svetainėje pasiekiamame dokumente neliko. Čia – tik informacija apie S.Skvernelio bei jo sutuoktinės pareigas, kurios, kaip paaiškėjo, pasikeitė.
Pataisymai po susitikimo su VTEK atstovais
Ministro pirmininko privačių interesų deklaracija buvo pakoreguota pagal naująją Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakciją bei VTEK rekomendacijas, 15min informavo S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Esą VTEK atstovai šiuo klausimu bendravo ne tik su premjeru, bet ir visu ministrų kabinetu.
„Premjeras, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis, privalo laikytis teisės aktų – tą jis ir daro. Deklaracijoje esantys duomenys buvo pakoreguoti įsigaliojus naujiems teisės aktų reikalavimams bei atsižvelgus į VTEK atstovų, konsultavusių Ministrų kabineto narius, rekomendacijas“, – atsakyme dėstė T.Beržinskas.
Paklaustas, kaip tai, kad anksčiau S.Skvernelio deklaracijoje skelbti duomenys iš jos buvo ištrinti, siejasi su Vyriausybės skaidrumo siekiu, atstovas spaudai atkirto, kad atsakymą į šį klausimą turėtų patekti įstatymo leidėjai.
15min neturi senesnės šalies vadovo G.Nausėdos interesų deklaracijos kopijos, tačiau jo prezidento patarėjas Antanas Bubnelis patvirtino, kad dabar dokumente informacijos mažiau.
„Pagal naują privačių interesų deklaravimo tvarką ir VTEK rekomendaciją, nebereikia deklaruoti sandorių, jei jie nekelia interesų konflikto. Todėl ši deklaracijos dalis buvo išimta“, – paaiškino jis.
Ši deklaracijos dalis buvo išimta.
Liko tik ryšys su seserimi
Sausio 30-ąją atnaujinta interesų deklaracija yra dviejų puslapio ilgio. Be G.Nausėdos ir jo sutuoktinės darboviečių, čia nurodyta tik prezidento sąsaja su seserimi, kuri dirba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.
To deklaruoti esą nereikėjo. „Tačiau prezidentas ją įtraukė siekdamas didesnio atvirumo ir skaidrumo, nes ji dirba viešajame sektoriuje“, – pažymėjo A.Bubnelis.
Dar praėjusiais metais politikai, valstybės tarnautojai privalėjo deklaruoti informaciją apie sandorius, jei jų vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, taip pat gautas brangesnes nei 150 eurų dovanas, narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose, fonduose.
Dabar asmenys turi teikti tik dalį duomenų – darbovietes, pareigas, dalyvavimą juridinių asmenų veikloje, kai tai turi lemiamą įtaką jų veiklai. Kitą dalį privalo nurodyti tik tuomet, jeigu yra ar gali rastis privatus interesas.
Naują Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakciją rengusio Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė anksčiau tikino, kad deklaravimo pokyčiai atneš daugiau skaidrumo, formuos pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Pasiūlė duomenų ieškoti VMI
Pateikus pavyzdį, kad premjero deklaracijoje viešų duomenų dabar žymiai mažiau, parlamentarė to pripažinti nenorėjo ir ragino informacijos ieškoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainėje.
„Kaip pažiūrėjus. Yra dvi deklaracijos, kurias jūs matot. Dabar kaip tik dirba VTEK, kad būtų viena deklaracija, kad matytųsi atsidarius viskas iš karto. O kol nėra tos sistemos, reiks tiesiog pasižiūrėti VMI“, – komentavo G.Burokienė, nors VMI skelbia tik metines turto deklaracijas, o ne informaciją apie konkrečius sandorius, jų šalis.
Anot politikės, keičiant ankstesnę deklaravimo tvarką siekta leisti pačiam asmeniui „nuspręsti ir apsirašyti, kokie yra jo vieši ir privatūs interesai“.
„Ką turi teisę žinoti [kiti] ir kas jam yra privalu, kur jis mato savo interesų konfliktą. Jeigu jis pirko baldus, tai anksčiau matydavosi. Ar tai bus pažeidimas? Ar tai yra jo konfliktas su aplinka?“ – svarstė ji.
Tikėjosi daugiau atvirumo ir skaidrumo
Seimo komitetui svarstant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas, jo posėdžiuose ne kartą lankėsi tuometinis prezidentės patarėjas, dabar opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vykdomojo sekretoriaus pavaduotojas Mindaugas Lingė.
Jis įspėjo, kad „po naujos įstatymo redakcijos priėmimo galime turėti situaciją, kad tų esminių duomenų beveik ir neturėsime“.
„Einant į rinkimus buvo žadama visai kitokia politinė kokybė – daugiau atvirumo, daugiau skaidrumo. O praktinis pavidalas, kad ir šio įstatymo pavyzdžiu, tikrai rodo, kad einama visiškai priešinga kryptimi. Ir dar tai parodant asmeninių deklaracijų koregavimo pavyzdžiu“, – išvydęs premjero deklaracijos pokyčius, valdančiųjų politiką apibūdino M.Lingė.
Jis priminė, kad lankydamasis komiteto posėdžiuose prezidentūros vardu prašė išplėsti privalomai deklaruotinų faktų, ryšių ir sandorių sąrašą, esą jų viešumas leistų pareikalauti suinteresuoto asmens nusišalinimo. Tačiau į daugumą siūlymų komitetas neatsižvelgė.
Iš serijos – ką norim, tą darom.
„Panašu, kad valdantieji pasiuntė žmones pasakydami, kad tai yra ne jūsų reikalas, kur mes dalyvaujame, ką darome, ką perkame, ir iš serijos – ką norim, tą darom“, – teigė M.Lingė.
Naująją Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakciją Seimas priėmė birželį 86 tautos atstovams balsavus „už“, 6 susilaikius. Ją pasirašė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
