„Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo galimybės baudžiamojoje byloje per ankstyvas. Jei departamentas matys tam tikrų galimybių, teismą informuosime apie bet kokius priimtus sprendimus“, – penktadienį Šiaulių apygardos teisme sakė AAD advokatė Simona Drukteinienė.
Anot jos, departamentas gavo bendrovės parengtą naują aplinkos atkūrimo planą ir tai yra ne pirmas toks planas.
„Ne pirmas gautas planas, šitas planas svarstomas, tam nustatyta speciali administracinė procedūra. Vos turės atsakymą arba turės suformuluotų klausimų, departamentas kreipsis į bendrovę tiesiogiai, bus informuota apie priimtus sprendimus ar klausimus“, – sakė advokatė.
Departamentas BNS patvirtino, kad didelės apimties planas šiuo metu vertinamas.
„Plano apimtis didelė – apie 350 lapų, bus vertinama, kokie yra atkūrimo plano pakeitimai, lyginant su ankstesniais ir ar atsižvelgta į institucijų išsakytas pastabas“, – rašoma penktadienį departamento BNS pateiktame komentare.
Pernai spalį AAD atsisakė tvirtinti „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą panašų žalos kompensavimo planą ir jį atmetė suabejojęs, ar numatytos priemonės yra profesionalios ir atsakingos. Vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas departamentą įpareigojo planą svarstyti iš naujo – šis procesas dar nebaigtas. Anot departamento, ketvirtadienį pateiktas pasiūlymas – jau šeštoji plano versija.
Jame taip pat nurodoma, kad bendrovės pastangos vertinamos teigiamai: „Bet koks ūkio subjekto rodomas pozityvus požiūris ir pastangos į aplinkos būklės atkūrimą yra vertinamas teigiamai.“
Tuo metu „Grigeo Klaipėdos“ advokatas Linas Sesickas penktadienį paprašė teismo prie bylos prijungti įmonės aplinkos priemonių atkūrimo planą.
Plane pasiūlytos dvi aplinkos atkūrimo priemonės: nendrių šienavimas Kuršių marių pakrantėje ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų modernizavimas įrengiant du išleistuvus.
„Jeigu pavyktų šitoje baudžiamoje byloje su AAD suderinti ir patvirtinti aplinkos atkūrimo priemonių planą, mūsų supratimu, klausimas dėl žalos atlyginimo būtų išspręstas“, – tvirtino bendrovei atstovaujantis advokatas.
L. Sesicko teigimu, patvirtinus tokį planą būtų galima išspręsti tolesnį AAD dalyvavimą procese.
„Taikos sutartis siūloma ir pateikiama šioje byloje be įprastinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kurį teismas turi atlikti. Atitinkamai teismas galėtų pademonstruodamas tam tikrą aktyvumą ir mediatoriaus vaidmenį priartinti prie šio galimo susitarimo. Ar byloje nutartimi taikos sutartis būtų patvirtinta ar už šitos bylos ribų, ką Civilinio kodekso procesas numato“, – kalbėjo advokatas.
Gynėjas teigė, kad jei bendrovė nevykdytų plane numatytų įsipareigojimų, iš jos būtų galima prašyti išlaidų atlyginimo.
„Tai jei iš tiesų dalį tos energijos ir laiko, kuri skiria bylos nagrinėjimui, proceso dalyviai skirtų žalos gamtai sureguliavimui, išsprendus klausimą baudžiamosios bylos tolimesnis nagrinėjimas būtų šiek tiek paprastesnis. Nesakau, kad nelieka kitų klausimų, bet šios bylos fokusas – žala gamtai ir jos atlyginimas“, – teigė L. Sesickas.
Penktadienį byloje su visomis jame dalyvaujančiomis pusėmis sutarta dėl įrodymų tyrimo tvarkos.
„Grigeo Klaipėdos“ advokatas supažindino bylos šalis, kaip buvo valdoma bendrovė, kad ji buvo įsigyta kone ant bankroto slenksčio, į jos modernizavimą 2012-2019 metais buvo investuota daugiau nei 42 mln. eurų ir jokių esminių sprendimų dėl nuotekų valdymo sistemos pertvarkymo esą priimta nebuvo. Be to, per visą šį laiką aplinkosaugininkams ir Klaipėdos uostui renkant valstybinio monitoringo duomenis, matuojant vandens būklę iš išleistuvų, nė karto nebuvo viršyti leistinos taršos normatyvai.
Pasak L. Sesicko, prieštara esą kyla ir tarp dviejų specialistų išvadų, viena jų byloje parengta prokuratūros užsakymu, kita – bendrovės. Specialistai, kurie vertino bendrovės valymo įrenginių pajėgumus, apie juos pasisakė skirtingai. Vienoje ataskaitoje nurodomas 30 proc. biologinių valymo įrenginių pajėgumas, kitoje – 50 proc. Į posėdį ateityje ketinama kviesti ir juos atlikusius specialistus, įskaitant iš Italijos.
Kituose posėdžiuose numatyta apklausti „Grigeo Klaipėdos“ atstovą, liudytojus, specialistus, vėliau – kaltinamuosius. Išsakytas prašymas, kad į posėdį apklausiami asmenys atvyktų gyvai.
Kaip teismo metu pagarsino prokurorė Gina Skersinskytė, į Kuršių marias galėjo būti išleista ne mažiau kaip 4,2 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų. Jose aptikta įvairių organinių medžiagų, tarp jų ir sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio, nikelio, naftaleno ir kitų, taip pat toksiškų sieros junginių bei kitų medžiagų. Šios medžiagos pasklido po saugomą Kuršių marių teritoriją.
