Kaltina nesutikus koreguoti projekto
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje LNM Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas sakė, kad šiuo metu yra sustojęs Gedimino kalno tvarkybos projektavimas, o dėl to ir rangos darbai.
„Sutartį su UAB „Hidroterra“ Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė dar 2019 metų rugpjūtį. Viena iš pirminių projektavimo sutarties sąlygų buvo numatomų darbų klasifikavimas į tvarkybą ir statybą. Rangovui atlikus tyrimus ir atidavus projektą derinimui procesas sustojo. Projektuotojų sprendimu visi darbai buvo priskirti tvarkybos darbams“, – teigiama LNM pranešime.
V.Petrokas aiškino, kad pernai rudenį buvo baigtas projektavimas – parengtas techninis projektas. Gautas leidimas tvarkybos darbams, kurie priskiriami paveldosauginiams, tačiau esą paaiškėjo, kad reikia ne tik tvarkybos, bet ir statybos darbų, todėl viskas sustojo. Buvo dar kartą peržiūrimas projektas ir įtarimai, kad to reikia, dar labiau sustiprėjo.
„Buvo kreiptasi į Statybų inspekciją, kuri konstatavo, kad statybos darbų yra, ir tam reikia leidimo“, – teigė V.Petrokas.
Jo teigimu, šis klausimas derintas su projektuotoju, tačiau jam pasirodė kitaip ir projektuotojas dėl nesumokėtos dalies, nors mano darbus padaręs visus numatytus, kreipėsi į teismą. O muziejus esą gali prarasti 10 mln. eurų.
Teigia negalintys pažeisti reglamentavimo
UAB „Hidroterra“ savo atsakymą į tokius kaltinimus išplatino ketvirtadienį. Komentare teigiama, kad „sudėtingos būklės Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projektą parengusi Vilniaus projektavimo paslaugų įmonė „Hidroterra“ kategoriškai atsisako pažeisti galiojantį reglamentavimą ir pasiduoti Lietuvos nacionalinio muziejaus reikalavimui tvarkybos darbus kvalifikuoti kaip statybos darbus“.
Todėl esą bendrovė muziejui pateikė 584 tūkst. eurų ieškinį, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.
Ieškinys rugsėjo 2 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, yra priimtas, o į bylą įtrauktos šalys – Lietuvos nacionalinis muziejus, Statybos Inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas jau pateikė savo atsiliepimus ir pritaria UAB „Hidroterra“ pozicijai, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas įgyvendinant Gedimino kalno sutvarkymo darbus“, – teigiama bendrovės pranešime.
„Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje nėra ir negali būti taikomas Statybos įstatymas. Atitinkamai čia negali būti vykdomi statybos darbai. Nepaisant to, Lietuvos nacionalinis muziejus įmonę spaudžia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atsisako atsiskaityti už atliktus darbus.
Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje nėra ir negali būti taikomas Statybos įstatymas.
Turėdami mums palankius Vilniaus miesto savivaldybės bei už tokio tipo objektų apsaugą atsakingo Kultūros paveldo departamento išaiškinimus ir kalno tvarkymo leidimus, nematome kito būdo, kaip tik ginti savo interesus teisme“, – cituojamas „Hidroterros“ vadovas D.Kalesnykas.
Pirštu rodo į paveldą
Bendrovės teigimu, Gedimino kalnas ir piliavietė, Kunigaikščių rūmai ir aplinkinė teritorija yra ypatinga teritorija, valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Piliavietė patenka į Vilniaus miesto specialiojo režimo paveldosaugos planą, Senamiestis yra saugomas UNESCO paveldas, tad ten galioja griežtas Paveldosaugos tvarkymo reglamentas.
„Laikantis šio reglamento buvo parengti, suderinti projektai ir išimti leidimai dėl kalno tvarkymo darbų, kuriuos išdavė Kultūros paveldo departamentas pritariant Vilniaus miesto savivaldybei.
Kultūros paveldo departamento 2021-06-08 išvadoje teigiama: „Atliktos ekspertizės ir išduoti Leidimai atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, neprieštarauja Paveldo tvarkybos reglamentams, kitiems teisės aktams ir yra pakankami visiems tvarkybos darbų projektuose numatytiems darbams atlikti.
Projekte išskirtiems tvarkybos darbų etapams išduoti Leidimai leidžia atlikti projekte numatytus tvarkybos darbus, nes visi projekte numatyti darbai atitinka tvarkybos darbų rūšis ir vykdomi pagal specialiąsias technologijas, vertingųjų savybių turinčiuose kultūros paveldo objektuose. Tvarkybos darbams statybą leidžiantys dokumentai neišduodami.“
Su reikalavimu nesutinka
Negalime sutikti su šiuo reikalavimu. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atsakinga Vilniaus savivaldybė atsisako išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą.
Tačiau pasikonsultavęs su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Lietuvos nacionalinis muziejus mano, kad „Hidroterra“ privalo gauti ne tvarkybos leidimus (tvarkybos darbams), o statybą leidžiančius dokumentus (statybos darbams)“, – aiškinama pranešime.
„Negalime sutikti su šiuo reikalavimu. Tiesiogiai už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė atsisako išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą, Kultūros paveldo departamentas taip pat prieštarauja muziejaus reikalavimams.
Tegaliu pasakyti, kad neturime jokio pagrindo abejoti atsakingomis institucijomis ir visiškai pasitikime teisiniu savo pozicijos gynimo keliu. Vis dėlto yra labai apmaudu, kad dėl nepagrįstų perteklinių muziejaus reikalavimų Lietuvos simbolio sutvarkymas neišvengiamai užsitęs“, – sako D.Kalesnykas.
Bendrovės teigimu, pagal 2019 metų rugpjūčio 19 dieną su LNM sudarytą projektavimo rangos darbų sutartį, „Hidroterra“ LNM įsipareigojo parengti Gedimino kalno šlaitų sutvarkymo projektinę dokumentaciją, atlikti išsamius tyrimus, gauti reikiamus leidimus tvarkomiesiems paveldosaugos darbams kalno avarijos grėsmės pašalinimui, konservavimui, o vėliau teikti ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas.
Sutartį bendrovės „Hidroterra“ suburta projektuotojų komanda teigia vykdžiusi dviem etapais. Pirmiausiai buvo atliekami Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Kunigaikščių rūmų tyrimai, parengta projektinė dokumentacija ir suderinta su Pilių rezervato direkcija, Vilniaus miesto savivaldybe bei Kultūros paveldo departamentu. 2020 metų lapkričio 20 dieną „Hidroterra“ gavo leidimą tvarkybos darbams šiai labiausiai pažeistai Gedimino kalno daliai.
„Hidroterra“ parengė Gedimino kalno tvarkybos projektus, gavo tvarkybos leidimus. Pagal juos LNM gali užsakyti tvarkybos darbus Gedimino kalno išsaugojimui.
Antrojo etapo metu buvo atliekami Vilniaus piliavietės Gedimino kalno šlaitų, Aukštutinės Pilies bokštų, gynybinių sienų pagrindų tyrimai ir tvarkybos darbų projektas. Šio II darbų etapo dalies tvarkybos leidimas iš atitinkamų priežiūros institucijų gautas ir pateiktas Lietuvos nacionaliniam muziejui 2021 m. kovo 3 dieną.
„Norėčiau pabrėžti, kad „Hidroterra“ laiku įvykdė pagrindinį sutarties tikslą – parengė Gedimino kalno tvarkybos projektus visa apimtimi, gavo tvarkybos leidimus. Pagal juos LNM gali be kliūčių užsakyti tvarkybos darbus Gedimino kalno išsaugojimui.
Deja, šie leidimai jau 10 mėnesių guli kažkur muziejaus stalčiuose. Būtų tikrai apmaudu, jei dėl biurokratinių priežasčių specialistų padaryti unikalūs tiriamieji ir projektavimo darbai nueitų veltui. Mums mesti kaltinimai yra vienareikšmiškai nepagrįsti“, – konstatuoja „Hidroterra“ vadovas Darius Kalesnykas.
