Komisijos išvadoje sakoma, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad jis įvertintų, ar V.Titovas savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką. Dėl kreipimosi į teismą dar balsuos visa savivaldybės taryba.
„Komisijos manymu, V.Titovo veiksmai buvo sąmoningi ir tendencingi, kadangi paskleistus teiginius apie A.Ramanauską-Vanagą jis grindė tik vienu šaltiniu – LTSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. nuosprendžiu, kuris yra laikomas nelegitimiu, ignoravo kitus teisės aktus ir teismo sprendimus, kuriais buvo pripažinta, kad A.Ramanauskas-Vanagas nekaltas Lietuvos Respublikai ir atstatomos visos jo teisės“, – sakoma komisijos penktadienį patvirtintoje išvadoje.
Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą jis netektų įgaliojimų.
V.Titovas teigia, kad kalbėdamas apie partizanų vadą rėmėsi sovietų teismo duomenimis ir jaučiasi persekiojamas už savo pareikštą nuomonę.
Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, jose apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.
„Neigiamai vertinu komisijos sprendimą, man nesuprantama, kokioje vietoje aš pažeidžiau savo priesaiką, mano rinkėjams irgi neaišku. Vertinu tai kaip politinę priemonę, tai juodosios technologijos stengiantis padaryti iš manęs priešą“, – penktadienį po komisijos sprendimo BNS sakė V.Titovas.
Prokuratūra dėl V. Titovo pasisakymų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
