Dauguma valstybės tarnautojų (ypač specialistų) vienu svarbiausių ir kartu prasčiausiai vertinamų dalykų darbe laiko darbo užmokestį.
„51 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tuo metu patenkintų buvo vos ketvirtadalis“, – rašoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Pasitenkinimas darbu valstybiniame sektoriuje priklauso nuo darbuotojų darbo stažo. Prasčiausiai daugelį dalykų vertino turintieji 5–10 metų stažą, geriausiai – dirbantys daugiau nei 16 metų.
„Jei dar 2014-aisiais į vieną vietą valstybės tarnyboje pretenduodavo 4 asmenys, tai pernai tokių buvo tik du. Valstybės tarnybos patrauklumas krenta akyse, reikia neatidėliotinų sprendimų“, – teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Gana prastai, tyrimo duomenimis, buvo vertinama ir galimybė daryti karjerą darbovietėje (teigiamai vertino 36 proc., o neigiamai – 24 proc.).
Darbuotojai – patenkinti santykiais su kolegomis
Didžioji dalis valstybės tarnautojų patenkinti santykiais su kolegomis (81 proc.), su tiesioginiais vadovais (75 proc.), socialinėmis garantijomis (71 proc.) ir užimamomis pareigomis (71 proc.).
Dauguma valstybės tarnautojų žino, ko iš jų darbe tikimasi (82 proc.), palankiai atsiliepia apie kolegų pastangas kokybiškai atlikti darbą (73 proc.), tiki, kad nuo jų asmeninių pastangų priklauso galutinis rezultatas (68 proc.), turi galimybę darbe daryti tai, ką sugeba geriausiai (62 proc.). Daugiau nei pusė (58 proc.) darbuotojų gauna naudingą grįžtamąjį ryšį iš savo tiesioginių vadovų, 55 proc. jaučiasi darbe vertinami ir gerbiami, tačiau 40 proc. nurodė, kad jų tarnyboje priimami sprendimai greitai ir jie yra aiškūs.
„Apklausos duomenys aiškiai rodo, kad turime didelių problemų su vadovaujančia grandimi, grįžtamuoju ryšiu, tarnautojų darbo įvertinimu. Tai būtina iš esmės keisti, turime kalbėti apie darbo kultūrą valstybės tarnyboje“, – tikina vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
Labiausiai valstybės tarnautojus motyvuotų darbo užmokestis (nurodė 64 proc.), tinkamas darbo organizavimas ir darbo krūvio paskirstymas (45 proc.), geras psichologinis klimatas padalinyje (44 proc.). Taip pat stabilumas darbe (39 proc.) ir įdomus, patinkantis darbas (39 proc.).
4 proc. valstybės tarnautojų planuoja keisti darbovietę
Dauguma valstybės tarnautojų (63 proc.) jaučia didesnį ar mažesnį nerimą, kad reformos jų institucijoje turės įtakos jiems asmeniškai, 53 proc. – kad sumažės darbo užmokestis, 52 proc. – kad gali prarasti darbą, o 49 proc., kad gali prarasti socialines garantijas.
Artimiausiu metu ketina keisti darbovietę 4 proc. valstybės tarnautojų, dar 30 proc. svarsto tokią galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad ketinimai palikti darbovietę susiję su darbuotojų darbo stažu. Lojaliausi yra turintys didžiausią darbo stažą darbuotojai – 79 proc. neketina keisti darbovietės, tuo metu tarp dirbančių iki 5 metų tokių yra 55 proc., o tarp dirbančių 6–10 metų – 54 proc.
Pagrindinė tokių ketinimų priežastis, kurią nurodė 58 proc. – noras pakeisti darbą dėl didesnio atlyginimo. Kitas priežastis minėjo pastebimai mažiau darbuotojų: 29 proc. – patiriamą stresą darbe, 20 proc. – didelį darbo krūvį, 18 proc. – norą pakeisti darbo pobūdį ar specializaciją.
Valstybės tarnautojų supratimas apie valstybės tarnybos patrauklumą taip pat gerokai skiriasi nuo gyventojų nuomonės. Nors gyventojai apie valstybės tarnautojus dažniau atsiliepia neigiamai (tokį vertinimą kaip demotyvuojantį nurodo ir valstybės tarnautojai), patys norėtų dirbti valstybės tarnyboje.
Tyrimo metu gyventojų taip pat buvo prašoma įvertinti darbo valstybės tarnyboje patrauklumą.
Dauguma darbo valstybės tarnyboje nerekomenduotų
Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad darbas valstybės tarnyboje yra patrauklus. Tuo metu, priešingą nuomonę, t. y. kad darbas valstybės tarnyboje yra nepatrauklus, išsakė 14 proc. gyventojų. 15 proc. gyventojų šiuo klausimu nėra apsisprendę.
Beveik pusė valstybės tarnautojų (47 proc.) mano, kad darbas valstybės institucijoje ir įstaigoje yra patrauklus.
Gyventojų ir valstybės tarnautojų nuomonės išsiskyrė ir šiuo atveju: pusė gyventojų norėtų dirbti valstybės tarnyboje, trečdalis valstybės tarnautojų kitam asmeniui rekomenduotų dirbti institucijoje, kurioje patys šiuo metu dirba. 35 proc. valstybės tarnautojų rekomenduotų kitam asmeniui (draugui, kaimynui, artimam giminaičiui ir pan.) dirbti jų institucijoje, nerekomenduotų 25 proc., 40 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Seimas po pateikė yra pritaręs naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai. E.Misiūnas yra išreiškęs viltį, kad parlamentarai naująjį teisės aktą priims dar pavasario sesijoje.
Seimas svarstys naująją Valstybės tarnybos įstatymo redakciją
E.Misiūnas anksčiau yra sakęs, kad norint neskirti reformai papildomų lėšų reikėtų valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 7–8 procentais. Šiuo metu valstybės tarnautojų yra per 50 tūkstančių.
Nauju įstatymu būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti algą iš koeficientų intervalo, tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga. Taip pat numatyta galimybė kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.
Vyriausybė siūlo supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant jų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Vyriausybė taip pat siūlo naikinti valstybės tarnybos rezervą – pareigų siūlymą buvusiems valstybės tarnautojams. Atranką į valstybės tarnybą būtų centralizuota.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.
Būtų atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.
Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Projekte numatoma, jog prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų prezidentas ir kuris yra pavaldus prezidentui.
Kartu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokestį. Vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ 2016 metais siekė 763 eurus. Anksčiau skaičiuota, kad nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą papildomai 2019 metais valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog Valstybės tarnybos pertvarka jos neatpigins, bet padarys efektyvesne.
Gruodį ministrų pasitarime siūlomai valstybės tarnybos pertvarkai buvo išsakyta pastabų dėl finansinio pagrindimo – abejota, ar tikrai keliant valdininkų algas nereikės papildomo finansavimo. E.Misiūnas antradienį BNS sakė, kad valstybės institucijos jau 2018 metais turės atsisakyti dalies darbuotojų, kad likusiesiems nuo 2019 metų galėtų pasiūlyti didesnes algas.
Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.
Vyriausybinio sektoriaus institucijų ir įstaigų darbuotojų apklausa el. būdu buvo atliekama 2017 m. gegužės–birželio ir rugsėjo–spalio mėn. Apklausoje dalyvavo 26 139 darbuotojų iš 177 institucijų ir įstaigų. Iš jų 11 689 buvo karjeros valstybės tarnautojai, 11 039 – statutiniai pareigūnai ir 3 411 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Dalyvavimo aktyvumas – 56 proc.
Pagal parengtą klausimyną apklausą atliko „Baltijos tyrimai“.
