Sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė pažymi, kad apie sugrįžimą galvojantys užsienio lietuviai gali sulaukti pagalbos ieškant patinkančio darbo ir žengiant kitus pirmuosius žingsnius gimtojoje šalyje – sprendžiant būsto, sveikatos apsaugos, švietimo klausimus, o taip pat – galvojant apie Lietuvos pilietybės neturinčio šeimos nario integraciją.
„Užsienyje esantis Lietuvos pilietis dar iki sugrįžimo į Lietuvą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje gali rasti informacijos apie laisvas darbo vietas ir darbo rinkos tendencijas, o grįžusiam į Lietuvą darbo ieškančiam asmeniui Užimtumo tarnyba padeda įsidarbinti, organizuoja mokymus, taiko paramos priemones verslui kurti. Galima kreiptis ir dėl kalbos kursų, kvalifikacijos pripažinimo ir paramos šeimai kompensavimo“, – sakė G.Vitė.
Taip pat verta paminėti EURES programą, kuri teikia finansavimą vykstant į Lietuvą pokalbiui su darbdaviu (nuo 50 iki 600 Eur) ar persikeliant į Lietuvą gyventi (750 Eur).
Detali respondentų analizė pagal sociodemografinius rodiklius parodė, kad ateityje grįžti į Lietuvą labiau norėtų vyrai nei moterys, dažniau – vyresnės amžiaus grupės asmenys (nuo 55 metų). Dažnas sugrįžti norintis lietuvis neturi vaikų bei gyvena užsienyje iki dvejų metų. Didelė dalis sugrįžti norinčių emigrantų yra samdomi darbuotojai ar bedarbiai Danijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje.
Analizuojant apklausos dalyvių prioritetus darbo vietai, galima pastebėti, kad 41,1 proc. respondentų neturi konkrečių reikalavimų, nes labiausiai juos motyvuoja tiesiog finansinis stabilumas, geras atlyginimas. 27,5 proc. respondentų grįžę norėtų užsiimti nuosavu verslu, 17,1 proc. – dirbti tarptautinės įmonės padalinyje. Vos 4,3 proc. sutiktų dirbti mažoje ar vidutinėje įmonėje, ir tik 1,6 proc. – lietuviško kapitalo stambioje įmonėje.
Apklausos dalyviai sulaukė klausimo ir apie atlyginimo lūkesčius. Daugiausiai – 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 1201 iki 2000 Eur per mėnesį. 11 proc. tikisi 2001–2999 Eur mėnesinio atlyginimo, o dar 11 proc. viliasi uždirbti daugiau nei 3000 Eur. Tiesa, dalies užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčiai nėra tokie dideli. 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų uždirbti 1000–1200 Eur, o 3 proc. nurodė, kad jiems užtektų iki 1000 eurų siekiančios algos.
Pagrindine išvykimo iš Lietuvos priežastimi dažniausiai buvo įvardinta geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. – siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. – norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. – ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.
Užimtumo tarnyba šiuo metu diegia naują grįžtamosios migracijos skatinimo priemonę, kurios plane numatyta suorganizuoti emigravusiems lietuviams renginių, skirtų susitikti su potencialiais darbdaviais bei pasikalbėti apie visus rūpimus grįžimo ir integracijos klausimus su atsakingų institucijų atstovais.
Daugiau apie tyrimą galite skaityti čia.
