Apklausos metu nerūkantys nurodė 56,5 proc. respondentų, rūkantys tradicinius gaminius bent kartą per mėnesį nurodė 36,2 proc., netradicinius gaminius rūko 10,2 proc. apklaustųjų.
36,2 proc. respondentų nurodė norintys atsisakyti tradicinių tabako gaminių, elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako ir panašių gaminių, tačiau didžioji dalis – 51,4 proc. – nurodė nenorintys mesti rūkyti, neapsisprendę – 12,4 proc.
„Liūdniausia, kad apie pusė suvirš atsakė, kad nenorėtų atsisakyti rūkymo“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė instituto asocijuotas ekspertas, psichiatras Jaunius Urbutis.
Apklausos duomenimis, rūkantieji tradicinius tabako gaminius nurodė, kad dažniausiai rūko dėl įpročio (63,3 proc.), priklausomybės (44,8) ar dėl to, kad tai padeda atsipalaiduoti, mažina stresą (41,6).
Daugiau nei pusė (55,2 proc) respondentų taip pat nurodė sutinkantys, kad mažiau kenksmingi tabako ar nikotino produktai turėtų būti apmokestinami mažiau už didesnę riziką sveikatai keliančius produktus, nesutinkančiųjų buvo mažiau – 20,6 proc., o 24,3 proc. apklaustųjų nurodo, kad sunku pasakyti.
„Praktiškai pusė respondentų pasakė, kad su tuo sutinka ir šitoje vietoje valstybės akcizų politika nėra atitinkanti žmonių lūkesčių“, – teigė psichiatras.
„Vilmorus“ direktorius Valdas Gaidys nurodė, kad vyrai rūko nepalyginamai daugiau, tačiau atsiradus elektroninėms cigaretėms daugiau rūko ir moterys.
Tyrimas atliktas rugsėjo 9-16 dienomis, telefonu apklausti buvo 1002 žmonės, kuriems buvo 18 ir daugiau metų. Tyrimas vyko 29 miestuose ir 50 kaimų.
