Penktadienį paskelbta Europos Parlamento užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo aiškią visuomenės paramą skaidrumui ir veiksmingai programos „NextGenerationEU“ kontrolei – 53 proc. apklaustųjų su tuo visiškai sutinka, 32 proc. – linkę sutikti (Lietuvoje atitinkamai 58 proc. ir 28 proc.). Šiai pozicijai pritaria ir Europos Parlamentas (EP), kartu su Europos Komisija šiuo metu atidžiai vertinantis nacionalinius planus, norėdamas užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos nustatytiems tikslams – siekti žalesnės, skaitmeninės ir atsparesnės krizėms Europos.
Keturi iš penkių (81 proc.) europiečių teigia, kad ES fondų parama turėtų būti skirta tik valstybėms, gerbiančioms teisės viršenybę ir demokratijos vertybes, o Lietuvoje taip mano net 84 proc. gyventojų. „Europos Parlamentas aiškiai pasakė, kad ES atsigavimo fondo lėšos neturėtų būti skirtos vyriausybėms, kurios negerbia esminių demokratijos vertybių ar nesilaiko teisės viršenybės principo. Ši apklausa patvirtina, kad didžioji dalis ES gyventojų su tuo sutinka. Jeigu nuolat kenkiate ES vertybėms, nereikėtų tikėtis ir ES lėšų“, – sako EP pirmininkas David Sassoli.
Trys iš penkių europiečių (60 proc.) teigia, kad ES ekonomikos gaivinimo programa padės įveikti koronaviruso sukeltas ekonomines ir socialines problemas. Panaši dalis gyventojų su tuo sutinka ir Lietuvoje – 58 proc. Tačiau 41 proc. ES gyventojų abejoja, ar jų šalies valdžia galima pasitikėti, kad ji tinkamai panaudos „NextGenerationEU“ lėšas (Lietuvoje – 51 proc.).
Apskritai, 53 proc. ES gyventojų teigiamai vertina Europos Sąjungą (Lietuvoje – 62 proc.), o 19 proc. – gana arba labai neigiamai (Lietuvoje – 13 proc.). 29 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad šalyje reikalai klostosi tinkama kryptimi, o 43 proc. – kad netinkama. 35 proc. lietuvių teigė, kad reikalai klostosi tinkama kryptimi Europos Sąjungoje, o tarp europiečių taip manančių – 24 proc.
Anot ES gyventojų, Europos Parlamento veiklos prioritetai turėtų būti kova su klimato kaita (41 proc.), kova su skurdu ir socialine atskirtimi (32 proc.), parama ekonomikai ir darbo vietų kūrimas bei kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu (po 31 proc.). Savo ruožtu Lietuvos gyventojams svarbiausias prioritetas – kova su skurdu ir socialine atskirtimi (45 proc.), toliau – ekonomika ir darbo vietos (33 proc.), migracija ir prieglobstis (28 proc.), kova su klimato kaita ir visuomenės sveikata (po 27 proc.).
53 proc. Lietuvos gyventojų labai arba greičiau patenkinti tuo, kaip šalies valdžia įgyvendino vakcinavimo nuo COVID-19 strategiją. 63 proc. apklaustųjų patenkinti Europos Sąjungos vakcinavimo strategijos įgyvendinimu. Tai viršija visos ES rezultatą (atitinkamai 50 proc. ir 49 proc.). Lietuvoje daugiau gyventojų (73 proc. palyginti su 64 proc. visoje ES) teigia sutinkantys, kad ES vaidina esminį vaidmenį užtikrinant, jog šalis turi prieigą prie vakcinų nuo COVID-19. Tiesa, 33 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad valstybė galėjo apsirūpinti vakcinomis geriau be ES indėlio.
Beveik du trečdaliai (64 proc.) lietuvių sutinka, kad ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra saugiausia priemonė laisvai keliauti po Europą per pandemiją (visoje ES – 65 proc.). Trys iš penkių Lietuvos gyventojų (61 proc.) taip pat patenkinti ES valstybių solidarumu pandemijos metu (ES vidurkis – 53 proc.).
Su teiginiu, kad „visi turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19, nes tai – pilietinė pareiga“ visiškai sutinka 37 proc. apklaustųjų Lietuvoje, dar 27 proc. – linkę su tuo sutikti. 13 proc. apklaustųjų linkę nesutikti, o 23 proc. – visiškai su tuo nesutinka. Visoje ES su šiuo teiginiu sutinka ar linkę sutikti daugiau apklaustųjų – 66 proc., o nesutinka – 29 proc. gyventojų.
Šią „Eurobarometro“ apklausą Europos Parlamento užsakymu rugpjūčio 17–25 dienomis atliko „Ipsos European Public Affairs“. Iš viso 27-iose ES valstybėse apklausti 26459 vyresni nei 15 m. gyventojai. Kiekvienoje šalyje apklausta po tūkstantį gyventojų, išskyrus Liuksemburge, Maltoje ir Kipre (po 500).
