Tyrimo metu tokiai idėjai paramą išsakė 52 proc. respondentų, 26 proc. nurodė nepritariantys, dar 22 proc. neturėjo nuomonės.
S.Skvernelis sausio pradžioje pareiškė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija. Jo teigimu, veiksmingai politikai vykdyti reikalingas dvišalis dialogas.
„Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas“, – teigė premjeras.
S.Skvernelis kartu pabrėžė, kad kontaktai su Rusijos politikais neturi būti traktuojami kaip santykių peržiūra, Lietuva turi toliau palaikyti sankcijas Maskvai ir tvirtai remti Ukrainą.
Didžiosios Vakarų šalys santykius su Rusija palaiko aukščiausiu prezidentų ar premjerų lygiu, o Maskvos atžvilgiu kritiškesnės Rytų Europos šalys – ministrų arba viceministrų lygiu.
Premjero kritikai sako, kad Lietuvos pozicijos keitimas gali būti įvertintas kaip nuolaidžiavimas, silpnumas ir pripažinimas, esą Lietuvai tenka dalis kaltės dėl blogų dvišalių santykių. Anot jų, Maskva tai gali įvertinti kaip signalą, jog gali keistis Lietuvos pozicija strateginiais klausimais.
S.Skvernelis taip pat sulaukė kritikos, kad viešai paskelbė su prezidente ir užsienio reikalų ministru nesuderintą poziciją.
Apklausos duomenimis, pozicijai atnaujinti politinius santykius su Rusija statistiškai dažniau pritaria pensininkai, vidutinių pajamų žmonės, nepritaria – aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.
Sausio 13–29 dienomis apklausti 1053 Lietuvos gyventojai nuo 15–74 metų. Tyrimų rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.
