Apklausos duomenys trečiadienį buvo pristatyti Užsienio reikalų ministerijoje.
Tyrimo duomenimis, su neigiama vietos gyventojų nuomone susidūrė 28 proc. užsienio šalyse gyvenančių respondentų. Mažiausiai su neigiama nuomone į save susidūrė gyvenantys JAV (86 proc.) ir Pietų Europos šalyse (90 proc.).
Lietuviai į emigrantus žiūri labiau neigiamai, nei žmonės tose šalyse, į kurias jie emigravę.
Paklausti apie to priežastis kai kurie respondentai minėjo, jog patys lietuviai užsienyje netinkamai elgiasi (62 proc.), imigrantai nemoka vietinės kalbos (31 proc.), skirtingų socialinių bei kultūrinių normų (22 proc.), žiniasklaida dažnai neigiamai vertina (19 proc.).
Tuo metu klausiami, kokia yra Lietuvos gyventojų nuomonė dėl to, kad jie yra lietuviai emigrantai, 40 proc. respondentų nurodė sulaukę priešiškos reakcijos.
Kad požiūris gerėtų, dauguma respondentų pasirinko alternatyvą „daugiau pagarbos žmogui, tolerantiškumo, sąmoningumo Lietuvos visuomenėje“ (71 proc.).
„Lietuviai į emigrantus žiūri labiau neigiamai, nei žmonės tose šalyse, į kurias jie emigravę“, – per apklausos pristatymą kalbėjo ją atlikusios bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Anot jo, apklausa siekta suprasti, su kokiomis problemomis užsienyje susiduria lietuviai ir kokia ryšio su Lietuva problematika.
Buvo apklausiami ne mažiau kaip pusmetį užsienyje gyvenantys lietuviai. Apklausa vykdyta internete.
80 proc. apklaustųjų – su aukštuoju išsilavinimu. Buvo apklausiami ne mažiau kaip pusmetį užsienyje gyvenantys lietuviai. Apklausa vykdyta internete.
Anot V.Gaidžio, aktyviai į klausimus atsakinėjo Airijos lietuviai, sunkiau buvo surasti gyvenančiųjų Rusijoje, Latvijoje.
„Gal jiems ne tokios aktualios šios problemos“, – svarstė jis.
Apklausa vykdyta plačiai – joje dalyvavo, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Argentinoje gyvenantys lietuviai.
Seka žinias apie Lietuvą
Apklausa parodė, kad daugiau kaip 90 proc. išvykusiųjų seka įvykius Lietuvoje, ne tik žiniasklaidoje, bet ir per socialinius tinklus. Internetinė žiniasklaida akivaizdžiai dominuoja, vyresni JAV gyvenantys lietuviai skaito spaudą.
Per pusantrų metų nuo 40 iki 50 proc. išaugo žiūrinčiųjų lietuvišką televiziją, dalis – per internetą, dalis per palydovinę televiziją.
Apklaustieji teigė, kad norėtų daugiau pozityvios informacijos apie Lietuvą ir daugiau informacijos apie galimybes įsidarbinti.
Trečdalis lietuvių grįžti neplanuoja, kiti nemato kliūčių, bet negrįžta
Klausiami apie svarstymus grįžti į Lietuvą, 36 proc. apklaustųjų teigė, jog tai paskatintų ekonominis šalies augimas, 34 proc. – išaugusi pagarba žmogui. 24 proc. nurodė galimybę gauti didesnę algą, 22 proc. – pasikeitusį darbdavių požiūrį į žmogų.
Tie 30 proc., nemanau, kad blogas skaičius. Du trečdaliai nemato kliūčių grįžti. Tai teigiamas skaičius, kuriuo džiaugiamės.
Ketvirtadalis apklaustųjų teigė turintys pakankamai informacijos grįžimo į Lietuvą klausimais, tačiau 48 proc. sakė, kad informacija jiems arba neaktuali, arba jie aiškino negalintys atsakyti į klausimą.
Anot apklausos, grįžti į Lietuvą neplanuoja trečdalis emigrantų. Apie tai paklaustas užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius atkreipė dėmesį, kad apklausoje dalyvavo ir tie lietuviai, kurie užsienyje jau giliai įleidę šaknis.
„Tie 30 proc., nemanau, kad blogas skaičius. Du trečdaliai nemato kliūčių grįžti. Tai teigiamas skaičius, kuriuo džiaugiamės“, – sakė jis.
Didžioji dalis dalyvavusiųjų apklausoje teigė, kad pastaruoju metu jų socialinė ir ekonominė padėtis pagerėjo (88 proc.), tik 16 proc. minėjo, kad situacija pablogėjo.
Nežino, kaip apklausti fabrikuose ir fermose gyvenančius emigrantus
V.Gaidys teigė nežinantis, kaip apklausti juodus darbus užsienyje dirbančius emigrantus. Jis sutiko, kad ši apklausa neparodė tikrosios emigrantų nuomonės, nes 80 proc. apklaustųjų – su aukštuoju išsilavinimu.
„Vilmorus“ direktorius sakė, kad dalyvavimas apklausoje buvo savanoriškas.