Kaip pranešė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, šalies gyventojams svarbu, kad ES parama būtų skiriama tik valstybėms, užtikrinančioms teisės viršenybės ir demokratijos principus – tuo įsitikinę 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje, visoje ES – 77 proc.).
Pusė europiečių ir lietuvių nurodė, jog dėl pandemijos visų pirma jaučia „neaiškumą“. Pandemija asmenines pajamas paveikė 47 proc. Lietuvos gyventojų (39 proc. – ES), o 24 proc. lietuvių to tikisi ateityje (ES – 27 proc.).
Net 62 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai įvertino ES taikomas pandemijos suvaldymo priemones (ES vidurkis – 46 proc.).
Kritiškiau lietuviai įvertino savo šalies vyriausybės taikomas kovos su pandemija priemones (apklausa atlikta rugsėjo 25–spalio 7-ąją). Čia visuomenė pasidalijo per pusę: 47 proc. Lietuvos gyventojų šioms priemonėms pritarė, o kiti 47 proc. – ne. Tokia padėtis artima ES vidurkiui.
Lygiai taip pat Lietuvos visuomenė pasidalijo ir vertindama žmogaus laisvių ribojimus per pandemiją: 47 proc. gyventojų jiems nepritaria, o dar tiek pat – linkę juos pateisinti. Pagal šį rodiklį Lietuva artima kitoms Vidurio Europos šalims, kurių gyventojai gerokai kritiškesni nei vidutinis europietis. Visoje ES 59 proc. gyventojų linkę ribojimus pateisinti, o tik 37 proc. juos vertina kritiškai.
Palyginti su birželiu, visoje ES padaugėjo ribojimus vertinančių kritiškai. Lietuvoje šis padidėjimas sudaro net 16 proc. punktų – didesnis jis tik Kipre (30 proc. punktų). Labiausiai pateisinti ribojimus linkę suomiai, airiai ir maltiečiai, o mažiausiai – slovėnai, bulgarai ir lenkai.
