Medicinos banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. kaip sukčiavimo įrankį paminėjo telefoną. Iš jų 24 proc. respondentų teigia, kad taip buvo bandoma išsireikalauti neva patirtą žalą. Tik šiek tiek mažiau, arba 23 proc., apklaustųjų pripažino, kad telefonu buvo spaudžiami atskleisti prisijungimus prie banko ar kitus jautrius asmens duomenis.
Telefoninis sukčiavimas – dažniausias
Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas pastebi, kad mobiliųjų telefonų skverbtis Lietuvoje yra ypač didelė, juos turi praktiškai kiekvienas žmogus ir dažnai net ne po vieną, todėl tai yra bene pats paprasčiausias būdas susisiekti.
„Užsienio mokslininkams taip ir nepavyko nustatyti ypač aiškių koreliacijų tarp to, kokį žmogų sukčiai turi šansų paveikti lengviausiai. Atrodytų, jog pažeidžiamiausi gali būti žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, bet išsilavinusieji irgi turi savo silpnų vietų. Išvada viena – budrūs turime būti visi“, – sako P.Gotautas.
Pasak jo, sukčiavimo schemos paprastai apima keletą svarbiausių elementų – neva įvykusios žalos ar išgalvotos nelaimės ar panašų dirgiklį, spaudimą laiku, taip pat – teisėtos aplinkos įspūdžio sudarymą, į pokalbį įtraukiant net ir apsimetėlius policijos pareigūnus, netikrus tyrėjus ar neva banko tarnautojus.
Jeigu sulaukiama panašaus skambučio, kur skambinantysis pasakoja apie į nelaimę pakliuvusius artimuosius ar iš sąskaitos neva vagiamus pinigus, svarbiausias patarimas būtų nekalbėti, neatvirauti ir neatskleisti jokių papildomų detalių apie save – nei asmeninių, net banko, kuriuo naudojamasi, pavadinimo.
Gąsdinant eismo įvykiais ir panašiomis nelaimėmis, rekomenduotina pirmiausiai susisiekti su artimaisiais ir išsiaiškinti, ar tai yra bent kiek panašu į tiesą. Banko konsultantai labai paprastai pasiekiami oficialiu telefonu, tuo tarpu kitos operacijos per nuotolį atliekamos priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti naudotoją ir užtikrinti veiksmų saugumą. Čia kamuoliuką pirmasis turi „mesti“ banko klientas, todėl jo unikalūs prisijungimo kodai ir kiti tik jam žinomi duomenys jokiu būdu negali būti atskleisti kitiems, tuo labiau visiškai nepažįstamiems žmonės, kad ir kuo jie prisistatytų esantys.
Nuo įspūdingų investicijų iki prekių įsigijimo
Lietuvos gyventojai ne tik gąsdinami apgavikiškomis žalomis ar iš banko sąskaitos grobiamais pinigais, bet ir bandomi suvilioti patraukliomis investicijomis. Dalyvauti tokiose schemose sukčiai siūlė 14 proc. šalies respondentų ar jų artimųjų.
Dar viena nemaža grupė yra apgaudinėjimas perkant ar parduodant prekes. Už gautą prekę atsiskaitymo nesulaukė 10 proc., o prašomą avansą sumokėjo, tačiau pačios prekės negavo – 9 proc. respondentų. Vadinasi, iš viso beveik kas penktas gyventojas yra susidūręs su šio tipo sukčiavimu.
„Koronaviruso pandemija paskatino elektroninės prekybos bumą, todėl į išaugusį poreikį įsigyti reikalingą prekę nuotoliniu būdu reaguoja ir sukčiai. Virtualioje erdvėje patarčiau rinktis tik saugias prekybos vietas, kaip labiau rizikingus vertinti tarp fizinių asmenų vykstančius pardavimus, taip pat neskubėti nei pervesti avanso, nei siųsti pirkėjui prekę negavus už ją mokėjimo“, – pataria P.Gotautas.
Jo teigimu, stebuklingos investicijos taip pat yra mitas, nes pasiekę pagrindinį savo tikslą ir išvilioję kiek įmanoma daugiau pinigų, sukčiai tiesiog dingsta: tokių fantastinių jų pažadų nesugebėtų įgyventi nei valiutų biržos, nei kriptovaliutos, net ir vertinant visas būsimas pastarųjų rūšis ateityje.
Su romantiniu sukčiavimu sako susidūrę 9 proc. respondentų – jų draugyste ar meile buvo bandoma manipuliuoti siekiant asmeninės finansinės naudos.
„Apklausoje respondentai galėjo pasirinkti keletą atsakymų ir pasidalinti artimųjų patirtimi, todėl panašu, kad nemaža dalis jų susidūrė su keliais bandymo sukčiauti būdais. Gera žinia, kad net 39 proc. apklausos dalyvių patvirtino, jog nei jie, nei jų artimieji finansinio sukčiavimo niekada nėra patyrę. Norisi tikėtis, kad kritinis mąstymas ir didelis atsargumas laikui bėgant mažins finansinių sukčių aukų skaičių“, – sako P.Gotautas.
„Spinter tyrimai“ gegužės 18-28 dienomis apklausė iš viso 1010 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
