Jos duomenimis, Seimo liepos pradžioje priimtam sprendimui visiškai nepritaria 48 proc. apklaustųjų, dar 12 proc. teigė tam greičiau nepritariantys.
Beveik 12 proc. respondentų sprendimą visiškai palaiko, dar per 14 proc. tvirtino tam greičiau pritariantys.
Apklausa parodė, kad V.Landsbergio pripažinimą valstybės vadovu labiau palaiko moterys, nei vyrai, taip pat įgijusieji aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pajamas gaunantys tarnautojai bei specialistai, didmiesčių, ypač Vilniaus, gyventojai.
Liepos pradžioje Seimas priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui. Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V.Landsbergis.
Šią iniciatyvą palaikė 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai. Įstatymą pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad taip konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų iniciatyvą vadino siekiu perrašyti istoriją bei žadėjo kreiptis dėl įstatymo į Konstitucinį Teismą.
Palankiau žiūri moterys, turintys išsilavinimą
Sprendimui prilyginti V.Landsbergį valstybės vadovui pritaria beveik 28 proc. moterų ir 24 vyrų, atitinkamai nepritaria 57 ir 67 procentai. Sprendimą labiausiai palaiko jaunesni, iki 29 metų, bei vyresni nei 70-ies gyventojai – atitinkamai šiose amžiaus grupėse pritariančiųjų dalis siekia maždaug po 31 procentą, nepritariančiųjų jaunų žmonių dalis siekia beveik 47, vyresniųjų grupėje – 61 procentas.
