Lietuvos gyventojų manymu, televizija turi didžiausią įtaką formuojant jų nuomonę. Taip mano net 31 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, 16,6 proc. apklaustųjų mano, kad jų nuomonę labiausiai formuoja internetas.
Gyventojai atsainiau žvelgia į spaudą. Jų nuomone, spauda turi menkesnę įtaką jų nuomonės formavimui, taip teigia 9,8 proc. apklaustųjų. Tyrime dalyvavusiųjų teigimu, radijas neturi didelės įtakos jų nuomonei – 5,5 proc.
16,6 proc. apklaustųjų mano, kad jų nuomonę labiausiai formuoja internetas.
Vis dėlto, itin didelė dalis apklaustųjų – 45,7 proc – pasirinko kitą žiniasklaidos priemonę, formuojančią jų nuomonę, tačiau jos neįvardijo.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto prof. Žygimantas Pečiulis pastebi, kad šis amžius nėra televizijos įtakos viršūnė. Nors televizija vis dar turi didesnę įtaką nei kitos žiniasklaidos priemonės, televizijos populiarumo laikai jau praėję: „Televizija buvo ir išlieka prieinamiausia žiniasklaidos priemonė. 98 proc. šeimų turi televizorius, ir ne vieną, o interneto prieinamumas daug mažesnis, bet jo svarba nuolatos didėja.“
Televizija yra įtaigesnė ir paveikesnė priemonė, kadangi ji išsiskiria informacijos pateikimo paprastumu. „Siečiau tai ne su programų turiniu, kokybe, bet su įtaigumu ir informacijos pateikimo paprastumu. Informaciją galima priimti neskiriant daug jėgų, atliekant kitus darbus galima girdėti ir matyti“, – kalbėjo Ž.Pečiulis.
Sociologo Vlado Gaidžio nuomone, televizorių turi dauguma šeimų, tačiau televizija populiaresnė tarp pagyvenusių ir mažiau išsilavinusių: „Jaunimui televizija jau seniai nebėra pirmasis žinių šaltinis. Internetas daug svarbesnis, tačiau gyvenantiems kaimuose, pagyvenusiems, mažiau išsilavinusiems žmonėms televizija – svarbiausias šaltinis.“
Svarbi socialinė riba – vaiko gimimas. Pasak V.Gaidžio, iki gimstant vaikui jauni žmonės susitikdami su draugais ir sportuodami naudojasi visuomet šalia esančiomis naujosiomis technologijomis, bet sulaukę vaiko tampa sėslesni – įjungtas televizorius kaip fonas tampa šeimos židiniu.
