Paberžės muzikos festivalyje, skirtame Tėvui Stanislovui pagerbti, aukodamas šv. Mišias ir sakydamas pamokslą R.Doveika prabilo apie neva bijančius reikšti savo nuomonę tautiečius.
„Viešojoje erdvėje neseniai nuskambėjo, kad net 80 proc. mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę. Į kokią duobę mes, kaip tauta, esame įkritusi?
Nesinorėtų tikėti, kad mūsų tautos 30-mečio nepriklausomybės vaisius yra žmoguje glūdinti baimė išsakyti savo nuomonę, nes būsi užčiauptas, pastumtas. Toks vaisius mums nereikalingas, – kalbėjo gerbiamas kunigas. – Turime ištiesti ranką į mokytoją, kad gebėtume išlikti autentiški“, – kalbėjo R.Doveika, kurį pacitavo portalas rinkosaikste.lt.
Aistros dėl nuomonės
R.Doveikos žožiais socialiniuose tinkluose ėmė aktyviai dalytis „Šeimų maršo“ atstovai, taip pat - prieštaringais pasisakymais garsėjantis politikas Mindaugas Puidokas ir jo bendražygis Žilvinas Tratas.
Kiek vėliau portalas lrt.lt nusprendė patikrinti, ar galima pagrįsti kunigo žodžius. R.Doveika žurnalistams sakė nustebęs, kad jo citata išplito socialiniuose tinkluose, akcentavo, jog pamokslas buvo apie Tėvą Stanislovą.
„Tai - ne mano informacija, tai pacituoti elektroninėje erdvėje rasti duomenys“, – lrt.lt sakė jis, bet pridūrė neprisimenantis, kas buvo statistikos šaltinis.
LRT publikacijoje buvo bandoma atrasti kunigo pateiktą statistiką paneigiančių ar patvirtinančių įrodymų.
„Vis dėlto paieškos internete rezultatai jokios panašios statistikos nepateikė. Kad tokios nežino, tvirtino ir lrt.lt apklausti didžiųjų Lietuvos nuomonių apklausų bendrovių vadovai“, – tvirtinama publikacijoje.
Joje pateikiama 2019 metais daryta apklausa, kurią diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
„Į klausimą „Kiek drąsiai jūs linkę reikšti savo nuomonę viešose diskusijose?“ maždaug penktadalis atsakė teigiamai. 33 proc. gyventojų sako, kad reiškia savo nuomonę drąsiai tik tada, kai yra užtikrinti, 24 proc. reiškia drąsiai tik tarp gerai pažįstamų žmonių. Beveik kas dešimtas sako, jog pasisako, jei šalia nėra labiau klausimą išmanančių pašnekovų“, – rašoma LRT.lt tekste.
Prisiminė seną apklausą
Tačiau su tuo nesutinkantis M.Puidokas jau netrukus svetainėje 77.lt išplatino atsakymą LRT faktų tinkrintojams, prie jo pridėjęs ištrauką iš „Baltijos tyrimų“ bendrovės 2022 metais atliktos apklausos.
„Jau tokia diiiidelė ta žodžio laisvė Lietuvoje buvo 2019 metais! Bet gi dabar 2024 metai. Jau yra atlikti nauji tyrimai, kai Lietuvą valdo liberalkonservatoriai. Pavyzdžiui, 2022 metų tyrimai jau rodo visai kitokį rezultatą. Tai yra tą, apie kurį ir kalbėjo kunigas R. Doveika“, – prieš dvejus metus atliktos apklausos rezultatos komentavo M.Puidokas (kalba netaisyta).
R.Doveiką ir jo pateiktą statistiką puolė ginti Saulius Skvernelis.
„Negaliu tylėti, kai bandoma marginalizuoti kunigą Ričardą Doveiką už jo įžvalgų pasisakymą apie mūsų valstybės demokratijos būklę. Dalinuosi ištrauka iš reprezentatyvaus Baltijos tyrimų atlikto sociologinio tyrimo, pagrindžiančia kunigo Ričardo Doveikos žodžius. Kiekvienas išvadas gali pasidaryti pats – nebijantys reikšti savo politines pažiūras teigia tik 15 proc. Lietuvos gyventojų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S.Skvernelis.
Tą pačią apklausos ištrauką, kaip ir M.Puidokas, savo „Facebook paskyroje paskelbė Aurelijus Veryga.
„O tai, pasirodo, faktų tikrintojai buvo teisūs. Gerb. kunigas Doveika suklydo NET 1 proc.
Tikrai viešo pasmerkimo, gal net nuplakimo rykštėmis tiesioginiame LRT eteryje nusipelnanti „klaida“.
Bet spėju, kad visus šunis ant kunigo užleidę veikėjai atsiprašyti nematys pagrindo“, – ironizavo politikas (kalba netaisyta).
Klausimai dėl klausimo
Apie tai, kad nuomonių tyrimo klausimas „Kaip jūs manote, ar Lietuvoje žmonės bijo atvirai reikšti savo politines pažiūras?“ suformuotas netinkamai, komentaruose po A.Verygos postu prabilo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Bet kas, turintis minimalius socialinių tyrimų pagrindus, jums pasakys, kad šiuo atveju ir apklausa, ir ypač jos interpretacijos yra geras pavyzdys „kaip nedaryti“ (išsisaugosiu, bus geras pavyzdys studentams).
Šiuos atsakymus galima interpretuoti tik taip: 48 proc. (15 proc. + 33 proc.) apklaustųjų mano kad bijo mažiau nei pusė gyventojų; 46 proc. (9 proc. + 37 proc.) mano kad bijo dauguma gyventojų.
Kitaip sakant, visiškas 50-50 – niekas nežino, tik taip spėja.
Nes čia buvo ne klausimas „ar jūs bijote“, o „kaip manote, ar kiti bijo?“.
Jau net nekalbant, kad čia kalba eina tik apie politines pažiūras, o ne nuomonės reiškimą apskritai“, – „Facebook“ komentare piktinosi ekonomistas.
Formuluotė nėra nauja
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė, pasiteiravus dėl pateiktos klausimo formuluotės, teigė, kad ši nėra nauja ir būtent tokia naudojama įvairiose šalyse jau ne vienerius metus.
„Tas klausimas yra užduodamas nuo 1992 ar 1993 metų. Jame nėra nieko naujo. Toks klausimas nuolat kartojamas ir ne tik Lietuvoje“, – paaiškino „Baltijos tyrimų vadovė“.
R.Ališauskienė paaiškino, kad klausimas yra prognostinio tipo, tai yra, kuomet teiraujamasi ne tiesiogiai apie patį žmogų, tačiau siekiant išsiaiškinti kaip respondentai vertina bendrą atmosferą.
„Panašūs prognostiniai klausimai užduodami gan dažnai, jų yra įvairių tipų. Pavyzdžiui, kai klausiama, kaip žmonės mano, ar kitais metais būsto kainos kris ar kils?
Taip tuo pačiu siekiama netiesiogiai išsiaiškinti respondentų pasaulėjautą. Netiesiogiai klausiama, ar žmogus bijo, nes dalis tų, kurie bijo (reikšti savo nuomonę red. past.) tai atsisako apklausose dalyvauti“, – apie sociologinių apklausų metodus pasakojo „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Pasiteiravus, ar atsakymai į 2022 metais užduotą klausimą „Kaip jūs manote, ar Lietuvoje žmonės bijo atvirai reikšti savo politines pažiūras?“ reiškia, kad 37 proc. respondentų bijo reikšti savo nuomonę, R.Ališauskienė paaiškino:
„Ne, nereiškia. Tai reiškia, kad 37 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuvoje žmonės bijo reikšti savo nuomonę. Jie išsako savo požiūrį apie tai, kaip jiems dabar atrodo, kaip yra visuomenėje situacija“, – kalbėjo ekspertė.
Ji pateikė pavyzdžių, kaip galima skirtingai klausti apie panašius dalykus.
„Būna, klausiama, ar respondentams teko nukentėti nuo nusikalstamumo savo gyvenamojoje vietovėje. Tai čia jie iš patirties asmeninės atsako, ar teko.
Tačiau būna, kai klausiama, kaip jie jaučia, ar nusikalstamumas šalyje didėja, ar mažėja. Tai žmogus atsako pagal bendrą pajautimą, iš ko susidaro nuomonę – skaitydamas žiniasklaidą, stebėdamas aplinką ir panašiai“, – paaiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kai kurie politikai neteisingai interpretuoja apklausos rezultatus, teigdami, kad 37 proc. Lietuvos gyventojų bijo reikšti savo nuomonę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
