Prieš daugiau nei 20 metų pradėtas, tačiau iki šiol taip ir nebaigtas statyti gremėzdiškas pastatas akis bado ne tik paprastiems kauniečiams, bet ir tūkstančiams pastaruoju metu Kauną užplūdusių svečių iš užsienio. Kokį įspūdį apie miestą, kurio pačiame centre stovi kraupiai atrodantis milžiniškas apleistas pastatas, susidaro turistai, galima tik įsivaizduoti.
Kauno vadovams jau ne kartą teko raudonuoti prieš organizacijos „FIBA – Europe“ atstovus, vis aplankančius kylančią areną. Galima tik įsivaizduoti, ką apie antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą pamanys dešimtys tūkstančių krepšinio sirgalių, kurie kitų metų rugsėjį atvyks į Kauną ir taip pat „grožėsis“ priešais sporto rūmų paradines duris stovinčiu viešbučiu–vaiduokliu.
„Visi suprantame, kad tai kris į akis, ypač išėjus iš arenos“, – neslėpė už skatinimą, ekonominę plėtrą ir turizmą atsakingas Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.
Pagrindo nerimauti miesto vadovai turi – ne vieną ambicingą projektą nesėkmingai puoselėję viešbučio „Respublika“ savininkai artimiausiu metu su statiniu nieko daryti neketina.
„Jei neįvyks stebuklas, per čempionatą jis stovės tokios būklės, koks yra dabar“, – sakė viešbutį valdančios bendrovės „Kauno arka“ teisininkė Jurgita Gelažienė.
Vienintelė išeitis, kurią mato tiek miesto vadovai, tiek viešbučio savininkai, yra statinį kuo nors uždengti. „Kai „FIBA – Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas viešėjo Kaune, mes su juo svarstėme, ką ten galėtume padaryti. Kaip vienas iš variantų buvo idėja apie didžiulį tentą su krepšinio čempionato simbolika ir logotipais“, – pasakojo R.Mikaitis.
„Jis galėtų būti aprengtas gražiomis reklamomis, kad nebūtų toks baisus. Kokį nors sprendimo būdą reikės rasti, – vicemerui antrino J.Gelažienė. – Kalbant apie ateitį, jis mums tikrai nereikalingas toks, koks dabar stovi. Mūsų vizija yra ten ką nors padaryti, kad būtų gražu miestui ir naudinga mums. Išeities yra ieškoma intensyviai. Manau, kad bus viena iš dviejų: šis projektas gali būti parduotas arba vystomas. Tai priklausys nuo to, kaip mes susitarsime. Šiandien daugiau komentuoti nenorėčiau.“
Valdžios rankos surištos
„Tai tikra Kauno gėda, bet nežinau, kaip ją panaikinti, – tiesiai šviesiai rėžė buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, prieš kurį laiką šias pareigas iškeitęs į mero patarėjo kėdę. – Kai kas kaltina, kad savivaldybė nieko nedaro su apleistais pastatais ir jų savininkais. Bet ne mes, o Seimas nepriima įstatymų, kad savininkus būtų galima priversti tvarkytis taip, kaip galbūt norėtų visi miestiečiai. Deja, maksimali bauda siekia 1 tūkst. Lt. Nė vieno tokia suma negąsdina. Ji sumokama ir laukiama, kol turimas turtas pabrangs.“
V.Gudėnas įrodinėjo, jog savivaldybės rankos šiuo klausimu surištos. Anot pašnekovo, Kauno valdžia ne kartą kreipėsi į Seimą, prašydama savivaldybėms suteikti svertus, kuriais pasinaudodamos jos galėtų paspausti savo turto neprižiūrinčius verslininkus.
„Paskutinį kartą dėl to kreipėmės po nelaimės Kauno rajone, kai Čekijos dviratininkus užgriuvo apleistas pastatas. Deja, niekas nepasikeitė“, – apgailestavo R.Mikaitis, pripažinęs, jog apleistų pastatų problemos išryškėjo šalyje prasidėjus krizei. – Deja, sunkmetis daugelį privačių projektų nukėlė bent 5–7 metams į priekį.“
Viešbučio istorija
1988 m. Laisvės alėjos pašonėje pradėtos viešbučio statybos. Jas vykdė Lenkijos kompanija „Budimex”.
1993 m., kai 15 tūkst. kv. m ploto pastato konstrukcinė dalis buvo iš esmės baigta, statybos įstrigo.
2003 m. UAB „Kauno verslo rūmai“ nebaigtą statyti viešbutį įsigijo iš bankrutavusios bendrovės „Respublika – Falkenhorst“. Tuomet neoficialiai kalbėta, jog statinys buvo parduotas už 5 mln. Lt.
2004 m. bendrovės „AAA“ ir „Kauno verslo rūmai“ įkūrė bendrą įmonę „AAA Respublika“, kuri turėjo baigti viešbučio statybas ir galiausiai tapti jo valdytoja. Buvo planuojama per trejus metus į šį projektą investuoti 200 mln. Lt. Kaip tada tvirtino „Respublikos“ valdytojai, prabangus viešbutis su konferencijų ir pramogų centru duris turėjo atverti 2007 m.
2008 m. viešbučio savininkai, kuriems nepavyko įgyvendinti ambicingo projekto, vėl prakalbo apie investicijas į visą „Respublikos“ kvartalą. Tų metų vasarą verslininkai nugriovė įsigytą buvusią „Nemuno krašto“ kepyklą, stovėjusią greta „Respublikos“ viešbučio. Vykdant griovimo darbus, viešai buvo žadama, jog šioje vietoje per dvejus metus iškils modernus viešbučių kompleksas bei biurų, parduotuvių ir gyvenamųjų namų kvartalas. Tuometiniai „Kauno verslo rūmų“ vadovai net buvo išsidavę, jog „Respublikos“ viešbutis bus padalintas į du kompleksus: viename turėjo įsikurti trijų žvaigždučių viešbutis „Park Inn“, o kitame – keturių žvaigždučių „Radisson SAS“. Deja, tų metų pabaigoje pasaulio bei Lietuvos ekonomiką užgulęs sunkmetis sustabdė ir šį projektą.
2010 m. Kauno politikams nutarus, jog visi miesto valdininkai turėtų įsikurti po vienu stogu, „Respublikos“ savininkai kartu su „Pramprojekto“ pastatą valdančiais verslininkais dalyvavo savivaldybės paskelbtame konkurse. Kadangi tiek vienų, tiek kitų dalyvių pasiūlyta kaina savivaldybės atstovams pasirodė per didelė, konkursas baigėsi nesėkmingai.