Riešutų g. 8-uoju numeriu pažymėtą dviaukštį priestatą, kuriame kažkada veikė kavinė-baras bei skalbykla, Gritos V. vyras valdė nuo 2001 m. Mirus vyrui, šias nekomercinės paskirties patalpas paveldėjo ji. Paveldėjo, tačiau su bendraturčiu nenaudojo. Bandė parduoti, bet nesėkmingai.
Nuo 2003 m. jose buvo atjungtos visos inžinerinės vidaus komunikacijos. Prie bendrabučio (6 aukštų) prisišliejęs dviaukštis priestatas stovėjo užrakintomis durimis bei grotomis apsaugotais išdaužytais langais. Kol netikėtai moteris sulaukė sąskaitos už elektrą. Ir ne už mėnesį ar du, o kelerius metus.
Priestatą valdau kartu su dar vienu žmogumi, kuris nėra mano sutuoktinis ar koks artimas asmuo, tačiau sąskaita išrašyta tik man. „Nemuno būstas“ paaiškino, kad mano pavardė registre buvo pirma, todėl man ir išrašė.
„2016 m. į savo elektroninį paštą gavau sąskaitą. Joje nurodyta, kad esu skolinga 835 eurus už elektrą. Pradėjau domėtis. Nuvažiuoju į ESO. Paaiškina, kad sąskaitą man surašė bendrabučio administratorius „Nemuno būstas“. Kreipiuosi į šią įmonę: niekas nieko nepaaiškina, vadybininkas vengia susitikti.
Sužinau, kad mano vardu su ESO Sutarčių skyriaus vadove 2016 m. liepos 1 d. yra sudaryta sutartis dėl elektros naudojimo. Kaip be mano žinios galima tai padaryti? Kaip jie nustatė mano tapatybę? Iš kur jie žinojo, kad aš noriu sudaryti sutartį, jei net skaitiklio neturiu savo patalpose? Vėliau jie man atsakė, kad archyve rašytinės sutarties nerado. Tačiau aš ją turiu. Kodėl ėmė slėpti? Kaip ir tą Sutarčių valdymo proceso skyriaus vadovę, kurios parašas yra ant sutarties. Ką tai reiškia, kad klastoja vadovai dokumentus?“ – klausimus kėlė moteris.
Įsiskolino už elektrą, nors jos nenaudojo
Iš svetimo žmogaus, vieno bendrabučio gyventojo, ji sužinojo apie 2015 m. teismo priimtą nutartį, kuria nustatyta didžiulė skola už elektrą.
„Toje nutartyje parašyta, kad „Nemuno būstas“ blogai vykdė savo pareigas, apskaičiavimus, todėl teismas įpareigojo perskaičiuoti elektros sunaudojimo rodmenis už 2008–2011 m. Perskaičiavus aš ir gavau tą sąskaitą-skolą. Už tuos visus metus. Už bendro naudojimo patalpose sunaudotą elektrą.
Dar vienas įdomus dalykas. Aš priestatą valdau kartu su dar vienu žmogumi, kuris nėra mano sutuoktinis ar koks artimas asmuo, tačiau sąskaita išrašyta tik man. „Nemuno būstas“ paaiškino, kad mano pavardė registre buvo pirma, todėl man ir išrašė. Vėliau teismuose jis, būdamas tokiu pat savininku, kaip ir aš, buvo pripažintas tik trečiuoju asmeniu. Vadovaudamiesi kuo jie tą sąskaitą tik man išrašė, neaišku. Su bendrabučiu turime atskirus įėjimus, stogus – viską. Tik siena viena bendra. O ir jokios sutarties iki 2016 m. nebuvo“, – stebėjosi moteris.
Pasak jos, didžiąja problema tapo tai, kad jos valdomas priestatas ir bendrabutis turi tą patį adresą, todėl ji laikoma ir bendrabučio bendrasavininke. Dėl to turi prisidėti ir prie bendrų išlaidų dengimo.
„Turiu prisidėti prie išlaidų, tačiau kažkodėl niekas mano priestato netvarko: nei stogo remonto nedaro, nei langų išdaužytų nesutvarko. Juk tai administratoriaus pareiga. „Nemuno būstas“ man net už sutvarkytus bendrabučio lietvamzdžius prašo susimokėti. Jau nejuokinga darosi. Kažkodėl man lietvamzdžių netvarko. Aš turiu prisidėti prie bendrabučio išlaikymo, tai kodėl jie neprisideda prie priestato išlaikymo? Juk tas pats pastatas, pagal jų logiką, tai kodėl ignoruoja vieną jo dalį?“ – piktinosi Grita V., vėliau iš ESO sulaukusi dar kelių sąskaitų.
Teismą pralaimėjo
Dėl šios kuriozinės situacijos moteris ėmė bylinėtis su ESO ir „Nemuno būstu“, tačiau teismus pralaimėjo. Šių metų vasario 7 d. teismo priimto sprendimo kertinis argumentas – bendrabučio ir priestato adresas yra tas pats, tad bendraturčiai dengia bendrąsias išlaidas visi kartu. Grita žada skųsti šį teismo sprendimą.
„Elektros tinklai man skambina kas mėnesį ir grasina atjungti elektrą. Galit įsivaizduoti tokią nesąmonę? Iš pradžių buvau mandagi. Bet trūko vieną kartą kantrybė. Sakau: „Paimkit ir atjunkit vieną kartą.“ Kaži ką jie man atjungs? Visiškas absurdas. Nežinau, ar čia juoktis, ar čia verkti“, – tikino Grita V.
Siūlo įregistruoti priestatą kitu adresu
Susiklosčiusią kuriozinę situaciją pakomentavo „Nemuno būsto“ vadovė Jolanta Volteraitytė.
„Poniai Gritai V. priklausančios patalpos Registrų centre pažymėtos Riešutų g. 8 numeriu. Šis priestatas neturi kito registracijos adreso, tad yra namo dalis.
Nuo 2012 m. vyko byla dėl skolos už elektros energiją (610 butas), kuriame administratorius dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Byla buvo užbaigta 2015 m. Iki teismo sprendimo administratorius jokių mokesčių Gritai V. neskaičiavo, tačiau pagal teismo sprendimą įmonė privalėjo atlikti bendros elektros perskaičiavimą ir tą mokestį paskirstyti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. ir minėtai poniai priklausančioms patalpoms. Administratorius įvykdė šį teismo reikalavimą“, – aiškino J.Volteraitytė.
Ji akcentavo, kad „Nemuno būstas“ prižiūri bendrojo naudojimo patalpas ir inžinerinę įrangą, prižiūri Riešutų g. 8 namo stogą, sienas, kitas bendrąsias konstrukcijas.
Patalpos minėtu adresu priklauso keliems bendraturčiams ir yra daugiabučio namo dalis, jos nėra įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis turtas. Bendraturčiai pagal galiojančius įstatymus prisideda prie visų išlaidų, kurios reikalingos namui prižiūrėti, tarp jų – ir elektra bendriems poreikiams.
„Buto langai, jei jie nėra namo bendroji nuosavybė, ar vidaus patalpos, patalpų valymas nėra namo bendroji nuosavybė, todėl kiekvienas savininkas visus darbus bei priežiūrą organizuoja pats. Jūsų minima patalpa elektros energiją gauna iš namo bendrosios skydinės, kurią prižiūri ir jos remontą organizuoja namo administratorius, tačiau patalpose esantys laidai, rozetės, jungikliai, jų remontas jau priklauso buto savininkui.
Ponia Grita gali tą priestatą įsiregistruoti kitu atskiru numeriu, tuomet gautų atskirą namo numerį, būtų pakeisti Riešutų g. 8 namo registrų centro duomenys ir administratorius galėtų jokių mokesčių neskaičiuoti ir neskirstyti“, – pabrėžė ji.
Skola pagrįsta ir taškas
Tą patį tvirtino ir ESO Atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė.
„Patalpos minėtu adresu priklauso keliems bendraturčiams ir yra daugiabučio namo dalis, jos nėra įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis turtas. Bendraturčiai pagal galiojančius įstatymus prisideda prie visų išlaidų, kurios reikalingos namui prižiūrėti, tarp jų – ir elektra bendriems poreikiams. Būtent už šią paslaugą bendraturtei ir buvo išsiųsta sąskaita pagal būsto administratoriaus pateiktą informaciją. Gyventojai buvome patarę kreiptis tiesiai į namą administruojančią įmonę. Kilus ginčui, teismas išaiškino, kad gyventojos skola pagrįsta ir turi būti apmokėta“, – patikino A.Adomaitytė.
