Juodai apsirengusi moteris su juoda kauke ir skrybėle vaikštinėja po visą Pilaitę. Tačiau gatvėje ar parduotuvėse ji niekam neužkliūna, tuo tarpu slampinėdama palei mokyklas gąsdina čia besimokančius vaikus, verčia sunerimti ir pedagogus.
Direktorius kvietė policiją
Kaip sakė Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas, pasakojimai apie šią paslaptingą moterį nėra mitas. „Pats ją mačiau, stebėjau. Man pasirodė, kad tai psichinis ligonis. Kvietėme policiją ir ją išvežė į ligoninę, kur ją ir gydo. Dabar jos nesimato“, – kalbėjo mokyklos vadovas.
Z.Popovas neslėpė, kad vaikštanti aplink mokyklą keista moteris privertė sunerimti. Ypač jos išsigando jaunesniųjų klasių mokiniai. „Ji kalbasi pati su savim, o vaikams atrodo, kad kalbina juos. Mums neramu buvo, todėl iškvietėme policiją. Nežinojome, kas ji, ar ji pavojinga. Kai pirmą kartą iškvietėme policiją, paaiškėjo, kad ji gyvena Pilaitėje“, – pasakojo Pilaitės gimnazijos direktorius.
Pedagogo teigimu, vaikai jam pasakojo, kad moteris juos kvietė pasivaikščioti, eiti į mišką. Policijos pareigūnai žadėjo pranešti, ar moteris pavojinga, kas ji tokia, tačiau kol kas tokios informacijos nesulaukta.
 |
| Nuotr. iš Facebook.com/Moteris slampinėja po visą Pilaitę. |
Paklaustas, ar mokyklos bendruomenė jaustųsi saugiau, jeigu švietimo įstaigos teritorija būtų aptverta tvora ir rakinama, Z.Popovas tik gūžtelėjo pečiais. Esą šioje konkrečioje situacijoje tai nelabai ką pakeistų – ši moteris vaikšto po visą Pilaitę, todėl vaikus gali užkalbinti ir išgąsdinti nebūtinai mokyklos teritorijoje, bet ir einančius gatve į namus. „Mums svarbiau žinoti, ar ši moteris pavojinga, ar gali būti agresyvi“, – sakė Z.Popovas.
Tvoroms nėra pinigų
Ji kalbasi pati su savim, o vaikams atrodo, kad kalbina juos. Mums neramu buvo, todėl iškvietėme policiją, – sakė Z.Popovas.
Tvoras aplink Vilniaus mokyklas statyti dar 2008 metais ketino tuometis meras Juozas Imbrasas. Toks klausimas iškilo dėl nuolatinių gyventojų skundų, kad moksleiviai buriuojasi šalia daugiabučių laiptinių ir jose, ten rūko. Tačiau iki šiol sostinėje aptverta vos viena kita mokykla ir keliasdešimt darželių.
Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis įsitikinęs, kad aptverti reikėtų tiek mokyklas, tie vaikų darželius. Higienos normos reikalauja, kad vaikų darželiai turi būti aptverti tvora, o mokyklų teritorijos aptvertos neįvardijant kaip.
„Tačiau kad ir kaip bandoma gauti finansavimą, nei pernai, nei šiemet tvoroms tverti lėšų nebuvo gauta. Dabar prašysime, kad būtų skirta lėšų tvorų įrengimui tiek darželiuose, tiek mokyklose kitų metų Vilniaus miesto biudžete“, – teigė G.A.Petronis.
Galutinis sprendimas priklausys nuo miesto politikų. Programa nėra pigi. Vieno vaikų darželio teritoriją aptverti kainuotų apie 30 tūkst. Lt. Kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos tam panaudojo tėvų sukauptas lėšas, tačiau iš 126 įstaigų apsitvėrusių tėra apie 20-30. Aptverti likusius 100 darželių kainuotų dar mažiausiai 300 tūkst. Lt.
Vienai mokyklai reikėtų apie 100 tūkst. Lt
Tvoromis apsitvėrusių mokyklų dar mažiau. Anot G.A.Petronio, tik mažosios miesto mokyklos ir esančios šalia judrių gatvių turi tvoras. O aptverti visas miesto mokyklas atrodo „misija neįmanoma“, apgailestauja Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius, nes teritorijos didelės, tvorų reikia daug.
„Prie daugelio mokyklų yra stadionai. Palyginti su vaikų darželių teritorijomis čia reikėtų dar padauginti iš 2,5-3, tad vienos mokyklos aptvėrimas gali kainuoti ir 100 tūkst. Lt“, – nelinksmai skaičiavo G.A.Petronis.
Ir nors tvoros gerokai padidintų moksleivių saugumą, direktorius neatmeta, kad kiltų kitokių problemų ar nepasitenkinimo. „Neseniai kilo diskusija dėl vienos mokyklos stadiono perdavimo privačiam investuotojui, kuris būtų sutvarkęs stadioną, jį aptvėręs. Vietos gyventojai sukilo, kad nebus tenkinami jų poreikiai, jie negalės čia sportuoti ir pan. Jeigu apsitvertume tvoromis mokyklų teritorijas, ten jau niekas negalėtų patekti, turėtų stadioną nuomotis“, – sakė sostinės švietimo vadovas.
Gyventojų nepasitenkinimas kilo dėl noro išnuomoti Radvilų gimnazijos stadioną Regbio akademijai. Mokykla tikėjosi, kad regbininkai sutvarkys apleistą aikštyną, o mokiniai juo galės naudotis pamokų metu.
