Aplinkosaugininkai primena, kad praėjusių metų liepos 20 d. į lietaus surinkimo sistemą iš AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijos, įvykus techniniam gedimui, patekusios gamybinės nuotekos ištekėjo į Kuršių marias.
„Atkreipiame dėmesį, kad AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai į aplinką išleido užterštų gamybinių nuotekų, kurios nebuvo tvarkomos reikalavimus atitinkančioje nuotekų tvarkymo sistemoje. Paėmus mėginius nustatyta, kad tie patys teršalai (tik kitokios koncentracijos) pateko ir į Kuršių marias“, – sakė AAD Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistė Reda Turskienė.
Už tai, kad AB „Grigeo Klaipėda“, netinkamai eksploatuodama gamybinėse patalpose įrengtą paviršinių nuotekų sistemą, įvykus techniniam gedimui, neteisėtai į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus išleido 18,6 kub. m nevalytų gamybinių nuotekų su teršalais, AAD skyrė bendrovei skyrė ekonominę 850 eurų sankciją.
Taip pat aplinkosaugininkai pabrėžia, kad gamybinės nuotekos, juo labiau prioritetinės medžiagos (gyvsidabris, nikelis, švinas, varis, cinkas, chromas, naftos produktai), paviršinių nuotekų tinklais išvis negali būti išleidžiamos į paviršinius vandenis neturint tam leidimo.
„Tikimės, kad teismas objektyviai įvertins AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmus ir skundo netenkins. Visos įmonės turi imtis realių sprendimų, kad taršos atvejai ne tik nesikartotų, bet išvis neįvyktų“, – akcentuoja R.Turskienė.
Primintina, kad 2021 m. liepos 20 d. dėl į aplinką išmestų teršalų, kaip numatyta teisės aktuose, AB „Grigeo Klaipėda“ direktoriui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 268 str. 5 d. paskirta administracinė 600 eurų nuobauda. Šį nutarimą AB „Grigeo Klaipėda“ direktorius skundė, bet teismai skundų netenkino ir Aplinkos apsaugos departamento skirtą baudą paliko galioti.
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas:
„2021 m. įvykus techniniam gedimui į AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklus pateko apyvartinis technologinis vanduo. Dėl šio incidento, buvo paskirta ekonominė sankcija, tuo pačiu teigiant, kad padaryta žala Kuršių marioms. Bendrovės vertinimu, žalos Kuršių marioms faktas šioje byloje inkriminuojamas nepagrįstai, kadangi jis nebuvo nustatytas objektyviais duomenimis, o AAD remiasi vien tik prielaidomis. Todėl negalime sutikti su aplinkosaugininkų paskirta administracine sankcija tokia apimtimi, kaip tą siekia padaryti AAD.
Pagal AAD poziciją šioje byloje, vien tik taršos faktas reiškia ir žalos aplinkai faktą. Pagal Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką ir Europos Sąjungos direktyvas, tarša negali būti tapatinama su žala gamtai. Pastaroji turi būti įrodyta objektyviais duomenimis atlikus tariamai pažeisto aplinkos elemento būklės tyrimą. Tačiau Lietuvai tinkamai neperkėlus šių direktyvų į nacionalinę teisę ir neteisingai jas taikant, teismai iki šiol yra priversti nagrinėti tokio pobūdžio ginčus.
Administracinė atsakomybė dėl to paties netyčinio incidento buvo pritaikyta ir man, kaip Bendrovės vadovui, tačiau taškas šioje administracinio nusižengimo byloje dar nėra padėtas. Lietuvos Aukščiausias Teismas dėl šio incidento yra priėmęs mano prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą. Tai padaryta atsižvelgus į prašyme nurodytą šio ginčo problematiką. Tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuos ES teisinį reguliavimą ir ESTT jurisprudenciją atitinkančią teisminę praktiką, kuri leis panašių situacijų išvengti ateityje.“
