Prieš prezidentės veto balsavo trys komitete dirbantys konservatoriai – Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra pripažinusi, jog vieningos pozicijos dėl Atliekų įstatymo frakcijoje nėra, tačiau ji norėtų, kad parlamentarai įsiklausytų į prezidentės veto.
Šalies vadovė perspėja, kad Seimo priimtos ir jos vetuotos pataisos atvertų kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle.
Tuo tarpu Aplinkos komitete prezidentės veto pristatę prezidentūros atstovai patys buvo apkaltinti monopolininkų gynimu. „Tam tikrų grupuočių interesų gynimu“, – po komiteto posėdžio BNS sakė prezidentės veto parėmęs liberalcentristas Andrius Burba, kuris mano, kad Seimo priimtų pataisų įgyvendinimas brangiai kainuos.
Parlamentaras sako, kad kainų augimą ypač lemtų atliekų rūšiavimo linijų įsigijimas: „Žinoma, galėtų būti kiekvienoje savivaldybėje įmonės, kurios rūšiuotų atliekas, bet tie mechanizmai atsipirktų per 10 metų“.
Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymams dėl Atliekų tvarkymo įstatymo. Ministrų kabinetas siūlo Seimui pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Prezidentės nuomonei pritarė ir Aplinkos ministerija. Vyriausybės teigimu, Aplinkosaugos organizacijų ir ekspertų vertinimais, dėl siūlomų įstatymo nuostatų atliekų tvarkymo paslaugos kaina labai padidėtų.
Šalies vadovė, grąžindama Seimui iš naujo svarstyti pataisas perspėjo, kad jos atveria kelią regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Tuo tarpu kai kurie Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame pataisos buvo svarstomos beveik trejus metus, nariai sako, kad šalies vadovė dėl pataisų žalos buvusi suklaidinta.
Seimas kovo viduryje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, leidusias gyventojams rinktis, kaip mokėti už atliekų sutvarkymą – rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis su savivaldybėmis. Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo paslaugų kainą, būtų turėjusios atsižvelgti į keturis kriterijus: į atliekų turėtojų, gyvenančių viename name, skaičių, į nekilnojamojo turto paskirtį ar jo naudojimo intensyvumą, taip pat į mišrių bei biologiškai skaidžių atliekų kiekį.
Pagal Seimo statutą, šalies vadovui vetavus įstatymą Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Nutarus įstatymą svarstyti iš naujo, grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, jam priimti tokiu atveju reikia ne mažiau kaip 71 balso. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimamas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, tokiu atveju pakanka paprastos balsų daugumos.
Į Seimo plenarinių posėdžių salę įstatymas balsavimui dėl priėmimo turėtų grįžti ketvirtadienį.