Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 12 09

Aplinkos ministerijai – radioaktyvios dovanos

Gruodžio 9 d., aplinkosaugos aktyvistai prie Aplinkos ministerijos (AM) atnešė „radioaktyvių“ dovanų, tačiau niekas iš ministerijos darbuotojų nepanoro jų pasiimti.
Akcijos akimirka
Akcijos akimirka / žali.lt nuotr.

Akcijos organizatorių pranešime spaudai teigiama, kad prie AM vidurdienį susirinkę aktyvistai surengė teatralizuotą antiatominę akciją „Branduolinės atliekos – ne sprendimas“. Susivienijimo ŽALI (žali.lt) atstovai, aktyvistas bei tyrėjas iš Vokietijos Falk Beyer bei kiti aktyvistai atsinešė radioaktyvumo simboliais bei kaukolėmis padabintas kartonines dėžes ir tvirtino, kad tai radioaktyvios atliekos. Aktyvistai iš „radioaktyvių atliekų“ statė įvairaus dydžio bokštus, kurie vis griūdavo, juos nešdavo vėjas. „Tai simbolis, kokie nepatikimi yra radioaktyvių atliekų saugojimo ir laidojimo būdai, kaip lengvai radiacija gali pasklisti į aplinką,“ – sakė viena akcijos organizatorių Laura Gintalaitė.

ŽALI teigė, kad vienintelis būdas sumažinti šią problemą yra atsisakyti naujų atominių elektrinių statybos ir uždaryti jau veikiančias.

„Gal Aplinkos ministerija nori atliekų, jei nuolat pritaria Visagino atominės elektrinės statybai?“ – klausė aktyvistai. Jie priminė, kad AM yra patvirtinusi Visagino atominės elektrinės Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) ataskaitą, kurioje nėra numatytas joks realus būdas, kaip saugiai tvarkyti radioaktyvias atliekas.

Akcijos dalyviai sakė, kad šiuo metu vykstančioje Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Durbane (Pietų Afrikos Respublika) atominė energetika pristatoma kaip sprendimas kovai su klimato kaita. Aplinkosaugos aktyvistai teigė, kad planai statyti atomines elektrines trukdo spartesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai, kuri kartu su energijos efektyvumo didinimu yra realesnės priemonės sumažinti katastrofišką klimato kaitą. Tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos susitarimo Durbane dalyvauja ir Aplinkos ministerijos delegacija, vadovaujama viceministro A.Spruogio. 

Atominės energetikos poveikis klimato kaitai panašus į naftos ar dujų, sakė akcijos organizatoriai.

Prieš akciją išplatintame aktyvistų pranešime žiniasklaidai teigiama, jog AM pozicija dėl Visagino AE užkerta ministerijai kelią reikalauti atsisakyti atominės energetikos Durbane bei sumažina galimybes efektyviau kovoti su kaimynų planais statyti atomines elektrines Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje.

Aktyvistai taip pat kalbėjo apie, pasak jų, atominės pramonės generuojamus mitus, kad atominė energetika yra pigi, švari ir saugi. Vadindami tokius teiginius propaganda ir iliuzijomis, ŽALI priminė apie keliskart išaugusias atominės elektrinės statybos kainas Suomijoje.

Aktyvistai teigė, jog skaičiuojant atominės elektrinės šiltnamio dujų emisijas būtina įskaičiuoti viso energijos būvio ciklo emisijas – nuo urano rūdos išgavimo iki galutinio atliekų sutvarkymo. „Tada ir paaiškėja, kad atominės energetikos poveikis klimato kaitai panašus į naftos ar dujų,“ – sakė susivienijimas.

VIDEO: Branduolinės atliekos Aplinkos ministerijai

 

Akcijos dalyvių platintose skrajutėse taip pat rašoma apie visada išliekančią katastrofos bei terorizmo tikimybę bei gamtinės aplinkos kaitą, kuri neleidžia tvarkyti atliekų saugiai. Teatralizuotoje akcijoje skambėjo ir perkurta A.Baranausko „Anykščių šilelio“ pradžia: Kalnai kelmuoti, lietuviai nuplikę,/Vaikai mutuoti, kas mums belikę -/Nes nuo atomo viskas sunykę.../Bus tuoj „ragas“ tiems, kurie likę!

Ši akcija buvo dalis renginio „COP17: Durbanas Vilniuje“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į tarptautines derybas dėl klimato kaitos Durbane.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?