Procedūrą inicijavo nuo „prisikėlėlių“ atskilusi Seimo Krikščionių partijos frakcija. Interpeliacijos tekstą pristatęs „krikščionių“ frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis vardino priekaištus ministrui dėl esą nevykdomos gyvenamųjų namų renovacijos, nesugebėjimo įsisavinti Europos Sąjungos lėšų, atliekų tvarkymo programų vilkinimo, aplaidaus požiūrio į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką.
„Džiaugiuosi šiandien stovėdamas čia. Interpeliaciją vertinu kaip galimybę plačiau ir išsamiau supažindinti su Aplinkos ministerijos ir jo įstaigų darbais“, – pareiškė G.Kazlauskas, nors susijaudinimą išdavė kartais sudrebantis balsas.Anot V.Žiemelio, interpeliacijos rengėjų netenkina ministro pateikti atsakymai į jų klausimus: „Ministras savo neveiklumą daugiabučių renovavimo srityje dangsto gyventojų abejingumu“.
„Kad ir kaip būtų keista, džiaugiuosi šiandien stovėdamas čia. Interpeliaciją vertinu kaip galimybę plačiau ir išsamiau supažindinti su Aplinkos ministerijos (AM) ir jo įstaigų darbais“, – Seimo tribūnoje pradėdamas atsakyti į parlamentarų klausimus pareiškė G.Kazlauskas, nors susijaudinimą išdavė kartais sudrebantis balsas. Jis dėstė ministerijos darbus esą atspindinčius faktus: 2010 metais iš Europos Sąjungos lėšų pagal valstybės investicijų programą AM planavo išmokėti 674 mln. Lt, išmokėta 707 mln.Lt; planuota pasirašyti finansavimo sutarčių už 1,2 mlrd. Lt, pasirašyta – už 1,5 mlrd. Lt, ir t.t.
G.Kazlauskas taip pat bandė atremti kaltinimus dėl per lėtai vykstančios daugiabučių renovacijos. Anot jo, kaltinti AM prastu šios programos vykdymu būtų galima tada, jei renovacija būtų privaloma, o ne savanoriška, kaip dabar. Ministro teigimu, daugiabučių modernizavimą stabdo žmonių įsitikinimas, jog tai „daroma ne gyventojų naudai, o statybos verslui ir ekonomikai gelbėti.“
Po interpeliacijos tekstu pernai gruodį surinkta 30 parlamentarų parašų. Ministrą dėl neveiklumo esą kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, G.Kazlauskas yra apskųstas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai – įtariama, kad jis galėjo proteguoti savo buvusią darbovietę.
(Papildyta 13.50 val.) Redakcinė komisija vertina ministro atsakymus
Po ministro atsakymų į interpeliacijoje išdėstytus klausimus, Seimo posėdyje vyko parlamentarų diskusija apie juos. Ministro rėmėjų ir kritikų nepavyksta skirstyti vien pagal partinę priklausomybę: sprendžiant iš Seimo narių pasisakymų, tiek vienų, tiek kitų yra ir opozicijoje, ir pozicijoje.
Valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) frakcijos narys Justinas Urbanavičius sakė, jog frakciją tenkina ministro atsakymai. Opozicinių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas minėjo, jog ministras yra padaręs ir gerų darbų, tačiau priekaištavo dėl renovacijos. Esą visi iki šiol Lietuvoje renovuoti daugiabučiai buvo modernizuoti pagal socialdemokratų ir jų partneriųVyriausybės parengtą programą.
Valdančiųjų atstovas Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas kalbėjo, jog dalis interpeliacijoje minimų problemų jau išspręstos, mat jos tekstas buvo parašytas dar pernai. Taip pat juokavo, jog didžiausias interpeliacijos autorių pasiekimas – suintensyvėjęs būsto modernizacijos programos viešinimas: „Sustojus viešinimo konkursui, mes jau visą savaitę, o gal dvi kalbame apie renovaciją. Žmonės pradėjo domėtis, sužinojo, kad yra tokia programa“.
Neseniai socialdemokratų frakciją palikęs Jonas Jagminas gynė G.Kazlauską ir ragino Seimo narius konstruktyviai dirbti.
Komisijoje yra 6 valdančiųjų atstovai, 5 opozicijos nariai ir viena Mišrios grupės atstovė.Pasak TS – LKD frakcijos nario Gintaro Songailos, aplinkos ministras tinkamai atsakė į dauguma klausimų, tačiau parlamentarui išliko abejonių dėl AM vykdomos renovacijos programų ir atliekų tvarkymo.
Daugumoje esančios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Kęstutis Glaveckas skaičiavo, jog per 4 metus nuo 2007-ųjų ministrams Seime surengta 12 interpeliacijų. Tai esą iš viso truko 36 valandas ir kainavo, K.Glavecko skaičiavimais, daugiau nei 5 mln. Lt.
Anot Krikščionių frakcijos nario Jono Ramono, ministrui kaip žmogui „krikščionys“ priekaištų neturi, tačiau jis esą pilnavertiškai neatlieka savo funkcijų kaip politikas.
Po diskusijos Seime sudaryta redakcinė komisija, kuri nagrinės, ar G.Kazlauskas tinkamai atsakė į klausimus. Joje 4 TS-LKD nariai Rimantas Jonas Dagys, J.Urbanavičius, Česlovas Vytautas Stankevičius, Stasys Šedbaras 2 socialdemokratai Algirdas Sysas ir Julius Sabatauskas, po vieną kitų frakcijų narį: „tvarkietis“ Petras Gražulis, Jungtinės frakcijos narys Vincas Babilius, liberalsąjūdietė Dalia Teišerskytė, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „krikščionė“ Zita Užlytė, Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė. Taigi komisijoje yra 6 valdančiųjų atstovai, 5 opozicijos nariai ir viena Mišrios grupės atstovė.
(Papildyta 14.10 val.) Komisijoje tik minimali persvara lėmė, kad G.Kazlausko atsakymai pripažinti tenkinamais. Balsavime komisijos narių skaičius pasiskirstė po lygiai, ministrui palankų atsakymą lėmė pirmininko S.Šedbaro balsas.
Vakariniame Seimo posėdyje parlamentarai balsuos, ar pritarti komisijos išvadoms. Jeigu nepritars, bus renkamas slaptas balsavimas dėl G.Kazlausko galimybių toliau vadovauti AM.
(Papildyta 15.20 val.) Po pateikimo parlamentarai pritarė komisijos siūlomam sprendimui. Už tai balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė 14.
(Papildyta 15.40 val.) Po pateikimo parlamentarai pritarė komisijos siūlomam sprendimui. Už tai balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė 14. Jėgų pasiskirstymas iš esmės nepasikeitė ir per kitų stadijų balsavimus. Balsuojant dėl nutarimo, paliekančio G.Kazlauską poste, ministrą parėmė 65 Seimo nariai, 42 balsavo prieš, 11 susilaikė.
G.Kazlauskas buvo penktas šios Vyriausybės narys, kuriam buvo surengta interpeliacija, tačiau visi jie iki šiol toliau liko vadovauti ministerijoms. Prieš kelias savaites interpeliaciją atlaikė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, 2010 metais gegužę – susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, 2009 metų rudenį – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tų pačių metų pavasarį – tuometinis finansų ministras Algirdas Šemeta.
(Papildyta 16.10 val.) Nors ir atlaikęs interpeliaciją, G.Kazlauskas žadėjo spartinti daugiabučių renovaciją. Pripažinęs, kad Lietuvoje tai „yra gana didelė problema“, jis kalbėjo, kad priežasčių yra daugiau nei buvo nurodyta diskutuojant interpeliacijos metu. „Tai vertas gilesnės analizės dalykas. Manau, artimiausiu metu Vyriausybėje tai bus svarstoma, juolab kad Seimo darbo grupė pateikė savo pasiūlymus. Manau, irgi ne viską, yra idėjų, ką dar būtų galima padaryti. Apie tai bus kalbama ir mėginsime kažkaip daugiau išjudinti tą programą“, – sakė ministras. Tačiau politikas nesiryžo prongnozuoti, kiek daugiabučių bus renovuota, kai 2012 metais baigsis jo kadencija: „Aš ne burtininkas, aš tik ministras“.
G.Kazlauskas neigė, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė juo nepasitiki. „Jūs girdėjote? Aš girdėjau, kad prezidentė nurodė sritis, kuriose reikėtų daugiau nuveikti. Darbai yra pradėti, aš veikiu ir tęsiu pradėtus darbus“, – tikino kėdę išsaugojęs ministras.
Politikas neslėpė, jog džiaugiasi interpeliacijos rezultatus: „Bet koks egzaminas gali lemti ir vienokį, ir kitokį rezultatą. 100 proc. rezultatu negali būti garantuotas, bet šiaip tikėjausi tokio rezultato.“
