Naujienų portalas 15min.lt rašė, kaip slapta Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ pasinaudojęs vyras sulaukė neįtikėtino atoveiksmio – grėsmingo skambučio iš paties pažeidėjo.
Kaip nutekėjo anonimiškai pateikta informacija, kol kas neaišku.
Tuo tarpu 15min.lt kalbino aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, kuris pripažįsta, kad korupcija aplinkosaugos srityje dar nepažabota. Tuo pačiu ministerijos vadovas pabrėžia, kad gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su negerovėmis turi būti patikimai veikianti „Karštoji linija“.
– Ar Aplinkos ministerijos „Karštoji linija“ reikalinga, ar spėta įsitikinti jos efektyvumu? – 15min.lt pasiteiravo aplinkos ministro G.Kazlausko.
– „Karštoji linija“ įkurta siekiant aktyviau įtraukti visuomenę į kovą su įstatymų pažeidimais aplinkos apsaugos srityje, išaiškinti galimus korupcijos atvejus šioje srityje, aplinkos apsaugos pareigūnų galimą piktnaudžiavimą tarnyba (neveikimą, netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą) ir panašiai. Neabejoju, kad ši linija reikalinga ir efektyvi. Gavus informacijos galima operatyviai reaguoti, imtis veiksmų. Juk tikrai ne viską ir ne apie viską sužinome patys, todėl visuomenės pagalba mums išties praverčia. Ji naudinga ir reikalinga, todėl galėčiau tik paprašyti ir paskatinti žmones dar aktyviau naudotis „Karštąja linija“. Norėdami pasiekti bendrus tikslus turime dirbti kartu, o čia – viena iš geriausių to galimybių.
– Tikriausiai patvirtintumėte, kad žmonėms sudaryta galimybė anonimiškai pranešti apie korupciją ir kitas negeroves yra kertinis „Karštosios linijos“ principas, vienas jos sėkmės garantų?
– Tikrai taip. Tai vienas iš pagrindinių „Karštosios linijos“ principų, nes anoniminiai pranešėjai dažniausiai suteikia daugiau informacijos apie galimus pažeidimus ir pareigūnų pažeidimus. Tai natūralu ir suprantama.
Aplinkos ministerijoje sudaryta galimybė gyventojams korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ teikti informaciją bet kuriuo paros metu (elektroniniu paštu ar telefonu) ir, žinoma, anonimiškai.
– Ar jums žinoma atvejų, kad gyventojų pateikta informacija apie pažeidimus nutekėtų patiems pažeidėjams ar kitiems pašaliniams suinteresuotiems asmenims?
– Tokių atvejų tikrai neteko girdėti. Neatmetu, kad teoriškai jie galimi – niekas nėra tobulas, pasitaiko visokiausių nesusipratimų, galbūt technikos gedimų ir panašiai. Galiausiai galbūt piktybiškumo ar suinteresuotumo, nesąžiningų veiksmų. Tačiau bent kol kas apie tokius išgirsti neteko. Jei kas nors turi tokių faktų ar duomenų, tikrai prašyčiau juos pateikti, kad ir asmeniškai man. Savo ruožtu galiu užtikrinti, kad bus atliktas objektyvus, visapusiškas ir išsamus tyrimas. Ir jei bus nustatyta, kad kažkurie aplinkos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės informaciją išties nutekino, užtikrinu, prieš juos bus imtasi griežtų priemonių. Tokių dalykų negali būti, tokių dalykų aš netoleruosiu.Tiek aplinkos apsaugos, tiek ir be išimties visose kitose valstybinėse institucijose ar sistemose pasitaiko įvairių žmonių. Tai faktas. Juk neįlįsi į vidų, nepamatysi – skaidrus jis ar ne, linkęs ką nors negero padaryti ar ne.
– Kokia dalis anoninimių skundų pasitvirtina? Ar nėra masiškai piktnaudžiaujama „Karštosios linijos“ sistema, pateikiant, pavyzdžiui, itin smulkmenišką arba apskritai žinomai melagingą informaciją?
– Pavyzdžiui, 2009 metais gauti 196 pranešimai ir skundai, iš jų 45 proc. gautos informacijos pasitvirtino. Pernai gauta 200 pranešimų ir skundų, iš jų pasitvirtino 37 proc. Bet kokiu atveju gauta informacija visuomet yra kruopščiai tikrinama. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai pateikiami neteisingi, ne visiškai teisingi duomenys, jie tik iš dalies arba visai nepasitvirtina. Tačiau tikrai galimybe pranešti apie negeroves nėra masiškai piktnaudžiaujama. Mums svarbios ir smulkmenos, jei tik tai pažeidimai. Į tai vis tiek privalu reaguoti.
– Kaip vertinate korupcijos lygį aplinkosaugos, gamtosaugos srityje, kokias pastaruoju metu pastebite su šia negerove susijusias tendencijas?
Pasitikime vertinimais, kuriuos atlieka nepriklausomos organizacijos (pavyzdžiui, „Transparency international“). Išanalizavus šių organizacijų pateiktus duomenis, matyti, kad aplinkos apsaugos inspektavimo srityje rodikliai antikorupciniu požiūriu kasmet gerėja. Manau, šie duomenys teisingi, o jei taip, mane jie, savaime suprantama, džiugina.
Yra patvirtinta Aplinkos ministerijos Kovos su korupcija programa ir Aplinkos ministerijos sistemos 2010–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytos įvairios korupcijos prevencijos priemonės. Šiai sričiai tikrai skiriame dėmesio. Rengiami ir seminarai, mokymai darbuotojams, juose patirtimi dalijasi tiek minėtų organizacijų, tiek Specialiųjų tyrimų bei kitų tarnybų atstovai.
Aišku: nuo visko apsisaugoti neįmanoma. Tiek aplinkos apsaugos, tiek ir be išimties visose kitose valstybės institucijose ar sistemose pasitaiko įvairių žmonių. Tai faktas. Juk neįlįsi į vidų, nepamatysi – skaidrus jis ar ne, linkęs ką nors negero padaryti ar ne. Tačiau esu tikras, kad jei tokių žmonių pas mus ir yra, tai tikrai mažai. Arba labai mažai. Be to, tikiuosi, tokius žmones turėtų atbaidyti vien jau suvokimas, kad aplink dirba sąžiningi ir dori asmenys, kurie netoleruos korupcijos, pareigų neatlikimo, įgaliojimų viršijimo ir panašių dalykų. Ir kad už tai tikrai teks atsakyti.
