Medžioklės taisykles buvęs aplinkos ministras K.Mažeika atnaujino praėjusių metų gegužę, o tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo.
Vėliau ministras atšaukė nuostatą dėl medžioklės su lankais ir durklais, bet kiti prieštaringai vertinti pakeitimai liko galioti.
Praėjusių metų liepą gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ tai priminė.
„K.Mažeikos parašu patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai galioja iki šiol, atšauktas tik lankų medžioklėje įteisinimas.
Kiti visuomenės pasipiktinimą sukėlę pakeitimai, kaip leidimas sumedžiotus saugomų rūšių gyvūnus sunaudoti savo reikmėms (pvz., sumedžiotų stumbrų mėsą sunaudoti maistui, taip didinant jų medžioklės poreikį), leidimas įrengti viliojimo vietas šernams šalia gamtinių draustinių ribos (taip didinant grėsmę draustiniuose saugomiems augalams ir paukščiams), leidimas su šunimis medžioti tamsoje, leidimas lapių medžioklei naudoti prožektorius, prailginti barsukų ir kai kurių kitų gyvūnų medžioklės terminai – tebegalioja.
Kai kuriems iš pakeitimų nėra vieningo pritarimo net medžiotojų bendruomenėje“, – feisbuke rašė asociacija.
Siekia drausti medžioti su šunimis tamsoje
Nuo to laiko mažai kas pasikeitė, o naujoji ministerijos vadovybė Medžioklės taisyklių beveik nejudino.
Į tai reaguodamas Seimo socialdemokratas Linas Jonauskas nutarė registruoti bent vieną su dabar galiojančia medžioklės tvarka susijusią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą – drausti medžioti invazinius žvėris su šunimis tamsoje, išskyrus atvejus, kai ieškoma sužeisto gyvūno.
Pats blogiausias dalykas, kas buvo įteisinta, yra naktinė medžioklė su šunimis medžiojant invazinius gyvūnus.
„Pats blogiausias dalykas iš tų, kas buvo įteisinta, yra naktinė medžioklė su šunimis medžiojant invazinius gyvūnus.
Nakties metu šunys paleidžiami į mišką ir turi surasti invazinį gyvūną, tą gyvūną užspiesti, draskyti ir laukti, kol medžiotojas ateis ir tą vargšą gyvūną kažkokiu būdu pribaigs“, – 15min komentavo politikas.
Pasak jo, naktis gyvūnams yra poilsio metas ir tuo metu drumsti jų ramybės nederėtų.
Be to, jokie šunys, anot politiko, negali atskirti medžiojamas invazinis ar neinvazinis gyvūnas.
„Jokie šunys – ar medžiokliniai, ar ne medžiokliniai, kad ir patys protingiausi – nėra treniruojami ir neturi jokių gebėjimų atskirti, ar tai invazinis gyvūnas, ar ne. Jie iš esmės pultų ir draskytų bet kokį pirmą sutiktą gyvūną.
Prisidengimas invaziniais gyvūnais absoliučiai yra priedanga, būdas pateisinti brutalų medžioklės būdą“, – teigė L.Jonauskas.
Jei reikės, ministeriją paragins
Seimo narys baisėjosi ir tuo, kaip šuns sumedžiotas gyvūnas gali būti pribaigiamas.
„Jūs įsivaizduokit, kaip medžiotojas paskui turi elgtis suradęs savo šunis ir gyvūną, pačiu barbariškiausiu būdu su kokia kuoka uždaužo tą vargšą gyvūną. Šaudyti neturi jokios galimybės, nes naktis, tamsu, rizikuotum nušauti ir savo šunį“, – kalbėjo Seimo narys.
Paklaustas, ar žino tokių atvejų, kai medžiojant su šunimis buvo pagauti ne invaziniai gyvūnai, o kokie kiti, politikas atsakė neigiamai, bet tikino neabejojantis, jog taip nutinka.
„Tokių atvejų nežinau, tokių atvejų, matyt, net aplinkosaugininkams būtų sudėtinga nustatyti, <...> bet jie yra neišvengiami“, – sakė jis.
L.Jonauskas teigė neabejojantis, kad naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė grįš ir prie Medžioklės taisyklių, o jei ne, bus paraginta.
„Net neabejoju, kad ministras prieis ir prie šito reikalo. Aš įsivaizduoju, kad dabar yra visokiausių darbų ir iššūkių – žaliasis kursas, susitarimas dėl miškų ir daug kitų dalykų.
Tikrai ministras turėtų grįžti. Jeigu kartais jis primirš, švelniai paraginsim, per Vyriausybės valandą galėsim paklausti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jeigu kartais jis primirš, švelniai paraginsim.
O jei aplinkos ministras nieko daryti nesiims, tuomet L.Jonauskas žadėjo ieškoti kitų būdų, kaip keisti galiojančią medžioklės tvarką: „Jeigu jis to nedarys, vis tiek surasim būdą, kaip per įstatymus tai koreguoti.“
Siūlymų pateikė Aplinkosaugos koalicija
Atšaukti K.Mažeikos patvirtintas medžioklės taisykles anksčiau reikalavo Aplinkosaugos koalicija.
Šios asociacijos aplinkosaugos ekspertė Gintarė Herasimenkienė 15min teigė negirdėjusi, jog naujasis ministras būtų sugrįžęs prie šio klausimo, bet to tikimasi.
„Negirdim, kad dabartinis ministras šiuo metu ketintų ką nors keisti, bet paprastai prieš rudenį ar rudenį, prieš naują medžioklės sezoną, būna labiau sutelkiamas dėmesys į šitą temą. Manome, kad ministerija taisykles keis“, – komentavo Aplinkosaugos koalicijos atstovė.
Ji teigė, kad asociacija naujajai ministerijos vadovybei pateikė siūlymus, kaip galima būtų keisti medžioklės taisykles.
„K.Mažeikos ministravimo metu mes pateikėme siūlymus, į kuriuos tada buvo visiškai neatsižvelgta ir ignoruojama. <...> Tai dabar mes juos papildę, išplėtę vėl iš naujo pateikėme dabartiniam ministrui“, – pasakojo G.Herasimenkienė.
Aplinkosaugos koalicija pasiūlė: atsisakyti medžioklės būdo su šunimis, drausti lankinių užsikertančių spąstų naudojimą, turėjimą, pardavimą ir pirkimą, atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino plėšriesiems žvėrims, trumpinti miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų medžioklės terminus, tikslinti, kada leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus, nepritvirtintus prie ginklo ir (ar) optinio taikiklio, atsisakyti pilkųjų kiškių medžioklės, grąžinti medžioklės terminą šernams, su išimtimis drausti šerti visus laukinius žvėris ir kita.
Neturėjome tokios iliuzijos, kad čia iškart ims ką nors svarstyti.
„Neturėjom tokios iliuzijos, kad čia iškart ims ką nors svarstyti. Mes ir pateikdami siūlymus parašėme, kad tada, kai skirsite dėmesio ir laiko medžioklės taisyklėms, šalia visų suinteresuotų grupių pasiūlymų lygiavertiškai prašome įtraukti ir mūsų. Paanalizuoti, padiskutuoti ir nuspręsti dėl jų“, – komentavo G.Herasimenkienė.
Nenori kaitalioti taisyklių per dažnai
Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas gyvūnų gerovei ir bioįvairovei Marius Čepulis patikino, jog ministerija grįš prie Medžioklės taisyklių.
Tiesa, jų esą nenorima keisti per dažnai.
Medžioklės taisyklių kai kurie punktai bus keičiami.
„Taip, medžioklės taisyklių kai kurie punktai bus keičiami. Tam yra kuriama darbo grupė, kur mokslininkai, aplinkosaugininkai ir medžiotojai svarstys tam tikrus klausimus (medžioklės, limitai, terminai, rūšys, privačių žemės savininkų medžioklės klausimai ir pan.).
Nenorime kaitalioti taisyklių per dažnai, todėl esame nusiteikę išdiskutuoti ir keisti ne dažniau nei kartą per metus“, – 15min komentavo jis ir pridūrė, jog buvusio ministro patvirtintų Medžioklės taisyklių pakeitimų atšaukti neketinama.
Tiesa, M.Čepulis pažymėjo, jog nuostata dėl galimybės įrengti viliojimo vietas šernams šalia gamtinių draustinių ribos yra atšaukta.
Paklaustas, kaip vertina Seimo nario L.Jonausko siūlymą drausti medžioklę su šunimis naktį, išskyrus atvejus, kai ieškoma sužeisto gyvūno, ministro patarėjas pažymėjo, kad apskritai medžioklė su šunimis turi gilias tradicijas, tai buvo leidžiama visuomet.
„Medžioklė su šunimis turi gilias kultūringos medžioklės tradicijas. Kai kurios medžioklės rūšys (pvz., paukščių medžioklė) netgi laikomos prasilenkiančiomis su medžioklės etika, jeigu vykdomos neturint šuns.
Šuo yra nepamainomas medžiotojo pagalbininkas ir ieškant sužeisto žvėries“, – teigė M.Čepulis.
Siūlymą dėl šunų svarstys darbo grupė
Kita vertus, jis pažymėjo, jog Seimo nario siūlymas – svarstytinas.
„Šis klausimas bus svarstomas minėtoje darbo grupėje. Reikia jį išdiskutuoti ir išgirsti ekspertų nuomonę.
Galima būtų palikti tokią medžioklę, jei šunys būtų specialiai treniruoti tokiai medžioklei. Dabar galima naudoti du šunis, bet galbūt reikėtų palikti vieną“, – dėstė jis.
Pagal Medžioklės taisykles, šiuo metu draudžiama tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros).