Lietuvoje įvestas karantinas vienaip ar kitaip pakeitė kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Lietuvos zoologijos sodas dėl koronaviruso grėsmės nuo kovo 13 d. iki pavojaus atšaukimo yra uždarytas ir lankytojai nebeįleidžiami į teritoriją, tačiau zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojai ir toliau eina į darbą, kur, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, rūpinasi gyvūnais.
Tradiciškai balandžio pabaigoje Lietuvos zoologijos sodas kartu su gausiu lankytojų būriu švenčia zoologijos sodo sezono atidarymą. Šįkart jį teko perkelti į virtualią erdvę.
Lietuvos zoologijos sodo reklamos vadybininkė Austėja Rimdžiūtė papasakojo, kas gyvūnų mylėtojų laukia keturių tiesioginių transliacijų metu per 82-ąjį virtualų zoologijos sodo sezono atidarymą balandžio 24 dieną.
„Transliacijų, kurių metu kalbės įvairių skyrių vadovai ir gyvūnų prižiūrėtojai, aprašymuose rasite įdomių užduotėlių, kurias sprendžiant bus galima pažinti mylimus gyvūnus. Vyksta ir piešinių konkursas“, – teigė A.Rimdžiūtė.
Gyvūnai liks Lietuvoje
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, pernai pradėtas Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas jau įgauna pagreitį.
K.Mažeika: „Žiūrint į tuos gyvūnus, daugeliui kildavo liūdesys, o ne džiugesys.“
Pasak Lietuvos zoologijos sodo renovacijos planus pristačiusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, senojo zoologijos sodo, Kaune įkurto dar tarpukariu – 1938 m., laukia didelės permainos. Praėjusią vasarą pradėti naujų gyvūnams skirtų pastatų ir voljerų projektavimo darbai bus baigti šių metų pabaigoje. Siekdami, kad šių statinių techniniai projektai atitiktų visus gyvūnų gerovės reikalavimus, UAB „SIMPER“ projektuotojai patirties sėmėsi geriausiuose Europos zoologijos soduose.
„Šie metai – paskutiniai, kai toks zoologijos sodas pristatomas žmonėms. Žiūrint į tuos gyvūnus, daugeliui kildavo labiau liūdesys, o ne džiugesys. Atsižvelgdami į Europos, pasaulio tendencijas dėl gyvūnų gerovės, ryžomės šio projekto įgyvendinimui. Bus tikrai kardinalūs pokyčiai. Šiandien jau galima pamatyti projektą – jis baigtas. Artimiausiu metu bus prašoma statybos leidimo. Realūs statybų darbai bus projektuojami vietoje. Tad lankytojai dar kurį laiką galės atsisveikinti su pažįstamu ir gerai žinomu zoologijos sodu.
Kyla nemažai iššūkių, kalbant apie projekto įgyvendinimą. Turėjome problemų su įstaigos vadovybe. Pokyčiai vyko. Pasibaigus karantinui esame pasirengę skelbti konkursą direktoriaus pareigoms užimti. Stipriname kolektyvą“, – teigė K.Mažeika.
Iki šių metų pabaigos bus baigtas pastatyti veterinarijos pastatas su gyvūnų laikymo patalpomis.
Anot jo, bus prašoma, kad statybų aikštelės pašonėje rekonstrukcijos metu liktų kuo mažiau gyvūnų – bus prašoma kuo daugiau jų iškelti.
„Žemės vibracija gali sukelti gyvūnams didelį diskomfortą, susirgimus. Į tai atsižvelgiama. Dėl to jau ilgą laiką zoologijos sodas neįsiveža naujų gyvūnų, jų nedaugina, kad ateityje turėtų kuo mažiau problemų. Bendraujama su privačiais kolekcionieriais, zoologijos sodais, – sieksime jiems laikinai atiduoti gyvūnus. Poreikio perkelti į kitų šalių zoologijos sodus kol kas nematome. Žadame išsiversti su Lietuvos teritorija“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Projektas bus įgyvendintas iki 2023-iųjų vidurio
Statybos, naujų voljerų įrengimo darbai prasidės 2021 m. pradžioje, o juos baigti planuojama 2023-iųjų viduryje. Bus pastatyti nauji voljerai stumbrams, lokiams ir vilkams, lūšims, ūdroms, beždžionėms, gepardams ir kt. gyvūnams.
Afrikos savana stebins ne tik žirafomis, zebrais, bet ir nauja raganosių ekspozicija. Išlaikant autentiškumą, bus renovuotas senasis pastatas liūtams. Čia bus pastatytas egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas (dykumos, džiunglių gyvūnų ekspozicijos, surikatos, liūtai, tukanai ir kt.) su edukaciniu centru.
Pasibaigus statyboms, vyks paruošiamieji darbai – bus apželdinama teritorija, užpildomi didžiuliai akvaterariumai, į naujus namus atvežama ir juose įkurdinama naujų rūšių gyvūnų.
„Objektas nėra eilinis, nes ne tik pastatai projektuojami, bet ir gyvūnų voljerai. Pirminis dėmesys projektuojant telkiamas į gyvūnus, jų gerovę“, – pristatė projektuotojo „SIMPER“ direktorius Vilmantas Padaiga.
Jis įvardijo ir keletą iš daugelio pokyčių. Pirmiausia rekonstruojamas pirminis voljeras, – stumbrai ir kupranugariai lieka savo vietoje. Atkeliamos šalia kengūros su stručiais. Senajame meškų pastate atsidurs anubiai. Štai gyvūnai iš terariumo bus perkelti į naująjį egzotariumą. Numatytas ir „Mažylių zoo“, kuriame – Lietuvos gyvuliai: ožkos, avinas, triušiai, asilai, karvės, kalakutai ir kiti naminiai gyvūnai.
„Apatinėje sodo terasoje planuojama savana – zebrai, žirafos, raganosiai. Lietuvos miškų gyvūnams taip pat atskira erdvė – meškos, vilkai, lapės, lūšys, kapucinai. Numatyta naujų voljerų plėtra. Paukščiai šiuo etapu neplanuojami“, – teigė V.Padaiga.
Pasak jo, sunkiausia – suprojektuoti egzotariumą, kuris užims 4 tūkst. kv. m, o jame – daug skirtingų zonų su skirtingomis klimatinėmis zonomis, reikalaujančiomis sudėtingos inžinerinės sistemos. Štai džiunglės – šlapios ir drėgnos, o dykuma – sausa. Šikšnosparniams reikia tamsos.
Laikinasis direktorius: „Sodas užmigs keletui metų“
Lietuvos zoologijos sodo laikinai direktoriaus pareigas einantis Benas Arūnas Noreikis papasakojo, kaip įstaiga gyvuoja per karantiną ir atskleidė ateinančių metų planus, pristatė, kokie pokyčiai laukia turimos gyvūnų kolekcijos.
„Renovaciją jau esame pradėję. Vyksta metamorfozė. Zoologijos sodas lėliukės stadiją jau pasiekė, eis porai metų miego, o kai atsidarysime, jis bus visiškai naujas, gražus, patrauklus projektas. Keisis neatpažįstamai. Labai džiaugiamės, labai laukta. Kolekcija keisis, kai kurie gyvūnai išvažiuos, kai kurie atvažiuos. Gyvūnų gerovė – pirmoje vietoje. Bus naujas egzotariumas – didelis pastatas su daug mišrių ekspozicijų ir voljerų. Liūtai turės naujas patalpas. Mylimas ruonis, štai, išvyks į jūrų muziejų. Gal snieginiai leopardai iškeliaus, antilopė gnu, hiena, nykštukiniai begemotai. Ateityje atvyks meškų ir geopardų. Norime palikti siurprizų“, – teigė B.A.Noreikis.
Kitą savaitę Lietuvos zoologijos sodas atvers duris lankytojams, gyvūnus galima bus lankyti iki šių metų pabaigos. Tuomet zoologijos sodas virs didele statybų aikštele ir užsidarys keletą metų truksiančiai rekonstrukcijai. Tad tai – paskutinė galimybė išvysti gyvūnus. Paklaustas, ar nebeplanuojama zoologijos sodo iškelti į kitą vietą, laikinasis direktorius atsakė, kad tokių planų neatsisakoma – nepamiršta apie A.Mickevičiaus slėnį, nes norima gyvūnams suteikti kuo daugiau erdvės. Dabar zoologijos sodas užima 15 hektarų teritoriją.
„Šėrimų negalėsime daryt, gyvūnų pristatymų, nes sutraukia daug žmonių vienu metu. Ir į uždaras patalpas negalėsime įleisti lankytojų, pvz., į terariumą. Skaičius lankytojų nebus ribojamas, bet bus prižiūrimas“, – pokyčius, su kuriais susidurs nuo pirmadienio lankytojai, įvardijo B.A.Noreikis.
Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė Ilona Budvytienė informavo apie naujas privačias investicijas. Privačiam sektoriui bus atiduotos priežiūros, renginių, maitinimo ir kitos paslaugos.
„Privačios iniciatyvos tikslas – skatinti viešo ir privataus subjekto bendradarbiavimą. Privačios „Baltcap“ įmonės investicijos būtų atliekamos į administracinio pastato, bilietų kasos atnaujinimą ir išplėtimą, įrengiant suvenyrų parduotuvę, maitinimo komplekso, poilsio bei konferencijos taškų sukūrimą, automobilių aikštelės sutvarkymą.
Įgyvendinant viešą-privačią partnerystę, privačiam partneriui projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtų atiduotos teikti teritorijos, administracinių pastatų priežiūros, maitinimo, renginių organizavimo bei kitos paslaugos. Pasibaigus projekto įgyvendinimui, privataus subjekto sukurta ar rekonstruota infrastruktūra liks zoologijos sodo nuosavybėje. Pagal pirminius planus, automobilių aikštelės planuojamos zoologijos sodo teritorijoje“, – paaiškino I.Budvytienė.
Žiniasklaidos atstovams suteikta galimybė apžiūrėti naujai statomą veterinarijos gydyklos ir karantino pastatą, surengtas ir parodomasis arktinių vilkų šėrimas.
Projekto vertė – 18,3 mln. eurų
Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimas finansuojamas ES lėšomis. Projekto vertė – 18,3 mln. eurų. Tiesa, pirminė projekto vertė buvo šiek tiek mažesnė.
„Norisi išnaudoti visą planuojamą infrastruktūrą. Patalpas ruošiamasi pritaikyti edukacijoms, mokymams. Orientuosimės į vaikus. Suma dėl to išaugo. Ministerija prisidės 15 proc. planuojamų lėšų, kaip ir visų Europos Sąjungos projektų metu“, – teigė K.Mažeika.
Renovacijos laikotarpiu zoologijos sodas bus uždarytas lankytojams, tačiau edukacinė veikla tęsis nepertraukiamai.
Dėl šalyje paskelbto karantino Lietuvos zoologijos sodo 82-ojo sezono atidarymas balandžio 24 d. bus surengtas virtualiu būdu. Sodo „Facebook“ paskyroje tiesioginių transliacijų metu nuo 10 val. vyks daugelio gyvūnų pristatymai.
Viešieji pirkimai vis neįvykdavo
15min primena, kad ne vienerius metus planuojami rekonstrukcijos darbai zoologijos sode užsitęsė dėl anksčiau neįvykusių viešųjų pirkimų. Pačiam zoologijos sodui nepavykus jų suorganizuoti, darbą perėmė Aplinkos ministerija.
Nerimaujama, jog užsitęsusios procedūros gali sukliudyti laiku baigti projektą, dėl ko gresia prarasti projektui skirtą finansavimą. Pirminiam projektui buvo numatyta 40 mln. eurų suma – teko jį perprojektuoti.
Pernai spalį aplinkos ministras paskelbė atleidžiantis iš pareigų tuometį Lietuvos zoologijos sodo Kaune direktorių Aurimą Didžioką.
„Direktorius atleidžiamas kaip praradęs ministro pasitikėjimą, dėl vėluojančių sodo renovacijos darbų, neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų, nepatenkinamų sąlygų gyvūnų gerovei užtikrinti“, – tuomet sakė ministro atstovas Justas Jaskonis.
Pats A.Didžiokas teigė, kad jo atleidimo siekta jau ne vienerius metus, o jo darbu nepatenkinta ministerija pati nesiėmė reikiamų veiksmų.
Zoologijos sodas Kaune atidarytas 1938 m., jame šiuo metu yra apie 250 skirtingų gyvūnų rūšių ir apie 2000 gyvūnų. 2013 m. dėl prastos būklės Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija panaikino Kauno zoologijos sodo, kaip pilnateisio nario, statusą ir pakeitė jį į kandidato.
