Kaip praneša Aplinkos ministerija, sprendimas priimtas paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų – tapdama departamento vadove O.Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta.
„Aplinkos ministerijai išaiškinus faktines O.Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad jos įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į AAD direktorės pareigas metu.
Įvertinęs pateiktas aplinkybes ir vadovaudamasis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės teisė nekyla, aplinkos ministras priėmė sprendimą atleisti AAD direktorę, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, kad „valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“,– rašoma pranešime.
Anot Aplinkos ministerijos, iki tapdama AAD vadove O.Vėbrienė vadovaujamas pareigas ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. dirbo kanclere, nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. – ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove. Vėliau O.Vėbrienė 11 dienų – nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki balandžio 26 d. – vadovavo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupei.
2020 m. balandžio 27 d. O.Vėbrienė pradėjo laikinai eiti AAD direktorės pareigas, 2020 m. rugpjūčio 12 d. tapo nuolatine AAD direktore.
O.Vėbrienė, komentuodama S.Gentvilo sprendimą, tikino negalinti atsakytį, ką suklastojo, nes jokios papildomos informacijos nėra gavusi ir pabrėžė, kad dokumentus tikrino ir Valstybės tarnybos departamentas, ir Aplinkos ministerijos specialistai.
„Gaila, kad Valstybės tarnybos departamentas prie VRM ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija nesiteikė supažindinti su informacija ir manęs. Ar tai etiška ir teisėta, aiškinsis jau kitos institucijos. Vis dėlto pripažinkite – tave kaltina sukčiaujant, bet nepateikia jokių faktų ir net nepaprašo pasiaiškinti. Bet ar stebina „garbingi politikai?“, – kėlė klausimą ji.
Pasak O.Vėbrienės, Aplinkos ministras parodė, kad „ne veltui priklauso tėvo partijai ir vadovaujasi šiai partijai nesvetima politikos iš išskaičiavimo ideologija.“
O.Vėbrienė sprendimą tikino skųsianti teisme.
„Patvirtinu, kad kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl šio įsakymo neteisėtumo. Tikiu teisingumu ir tikiu, kad laimėsiu“, – rašė pranešime O.Vėbrienė.
Trintis tarp S.Gentvilo ir O.Vėbrienės atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.
Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug AAD darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas.
Dėl S.Gentvilo elgesio, kurio nedetalizavo, O.Vėbrienė anksčiau pranešė kreipusis į Generalinę prokuratūrą ir gavusi pranešėjo statusą.
Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, prieš asmenis, pateikusius informaciją apie pažeidimus, draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių, tai yra atleisti iš darbo.
Jeigu asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, buvo daromas neigiamas poveikis, darbdavys ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.