Alytaus meras Nerijus Cesiulis gaisro kainos kol kas neskaičiuoja. Jam svarbiau, kad būtų išvežtos po gaisro likusios atliekos.
„Situacija tokia pati, kokia ir buvo po gaisro užgesinimo. (...) Atvažiuoja daugybė inspekcijų, atvažiuoja daugybė žmonių. Jie kažką tiria, matuoja, sveria, analizuoja, ima tyrimus ir išvažiuoja“, – 15min telefonu sakė jis.
Viceministrė tikino, kad spalio 25 dieną apie atliekų išvežimą prabilta galvojant, kad jos gali trukdyti gesinti gaisrą. Tačiau ugniagesiai paaiškino, kad jos netrukdo, o atliekas išvežant dar ir yra pavojus dėl savaiminio užsidegimo, todėl nutarta neskubėti.
Ta degėsių krūva yra sunkiai įvertinama, – teigė viceministrė.
Pasak jos, meras neteisus, kad nieko nėra daroma. Tiesiog tam, kad būtų galima suskaičiuoti padarytą žalą, reikia tiksliai žinoti, kiek kokių atliekų yra. Pagal duomenis iki gaisro buvo 1800 tonų padangų, taip pat iš padangų pagamintos produkcijos, tačiau esą nežinia, kokie realūs kiekiai.
„Ta degėsių krūva yra sunkiai įvertinama. Mes matuojame, norime įvertinti ir jos pavojingumą, ir įvertinti kiekį – tai yra persverti tas atliekas ir žinoti, kur jas reikės sutvarkyti“, – kalbėjo viceministrė.
Ji tikino, kad vėliausiai kitos savaitės pradžioje atliekos bus pradėtos vežti.
J.Grigaravičienės teigimu, išvežamos atliekos turi būti apskaitytos, nes tai svarbu ir žalos suskaičiavimui. Viceministrė tikino, kad reikia sverti ir su nuodėguliais susimaišiusius betono luitus, tačiau N.Cesiulis tikino, kad tos persimaišiusios su betonu masės niekas nesvėrė.
Meras nežinojo, kad dėl vandens valymo tariamasi su savivaldybės įmone
N.Cesiulis tikino, kad daugiau problemų kelia net ne atliekos, o po gesinimo pastato rūsiuose susikaupęs vanduo.
Pasak viceministrės, „Dzūkijos vandenų“ teiraujamasi, ar jie apsiimtų vandenį išvalyti. Tačiau Alytaus meras nustebo, kad deramasi su savivaldybės įmone, o savivaldybė apie tai nieko nežino.
Pasak jo, anksčiau buvo teigiama, kad vandens valymu turi užsiimti savivaldybė ir ji net įsirengė „mini gamyklėlę“, kad galėtų tai padaryti.
„Bet šiandien mes jau girdime, kad kažkas kitas valys“, – stebėjosi jis.
Alytaus meras tikino, kad „Ekologistikos“ vadovas J.Cicėnas nėra nusiteikęs bendrauti, nes iki šiol nesikreipė nei į savivaldybę, nei į ekstremalių situacijų komisiją.
Jis apgailestavo, kad ir gaisrui pasibaigus liko tiek daug nežinios, nesusikalbėjimo tarp institucijų, kad neaišku kas ir kada imsis darbų.
Kokia žala iš tiesų?
O kas už juos sumokės? J.Grigaravičienė tikino, kad už visus darbus turėtų mokėti įmonės savininkas.
Iki šiol Aplinkos ministerija skaičiavo, kad vien aplinkai padaryta žalos už apie 5,3 mln. eurų. Tačiau tai – toli gražu ne viskas, už ką gali tekti susimokėti „Ekologistikos“ savininkui.
„Preliminariai tokia žala yra skaičiuojama pagal formules, vertinant, kiek ten buvo sukaupta padangų atliekų. Bet kadangi dabar jau žinome, kad buvo ne tik padangos, o ir kitokių atliekų, taip pat buvo produkcijos, kuri sudegė.
Taip pat gesinant vanduo nutekėjo į gruntą. Ta žala išsiplečia. Jos perskaičiavimas yra būtinas“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, galutinė suma dar sunkiai suskaičiuojama, bet bus „tikrai nemaža“.
Visgi tai gali būti sudėtinga. „Ekologistika“ neturi jokio turto. 2018 m. bendrovė neturėjo jokio finansinio ar ilgalaikio turto.
O dar turi skolų – 300 tūkstančių eurų įmonei yra paskolinusi bendrovė „Vivatrans“, kuri priklauso tam pačiam J.Cicėnui. Estijos kompanijai „Stiiper Grupp OU“ pernai dar nebuvo atsiskaityta už įrenginius – 195 tūkst. eurų.
Tūkstančius padangų perdirbanti ir produkciją eksportuojanti „Ekologistika“ praėjusiais metais patyrė 1856 eurų nuostolį, kai pardavimo pajamos sudarė 1,37 mln. eurų.