„Slaptą pirkimą suplanavome kruopščiai – paruošėme atliekas, kurios buvo specialiai pažymėtos, kad galėtume jas atpažinti, pasirinkome teritoriją šalia gyvenamojo namo Jurbarko mieste, ir joje sukrovėme atliekas. Sutartu laiku į nurodytą vietą mėlynos spalvos automobiliu Renault su priekaba atvyko du vyrai, vienas iš jų vairavo, kitas sukrovė specialiai pažymėtas atliekas ir už nurodytą kainą jas išvežė“, – pasakoja įvykių eigą Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnas Darius Rumšas.
Pareigūnai stebėjo atliekas gabenantį automobilį apie 30 kilometrų ir fiksavo, kad atliekos buvo nuvežtos ir iškrautos privačiame, vieno iš atliekas vežusių asmenų sklype Pamituvio kaime, Jurbarko rajone.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad asmenys neteisėtai vykdė atliekų vežimo veiklą – jie nebuvo įsiregistravę Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Pažeidėjai automobiliu su priekaba atsikratė 2 m³ statybinių atliekų.
Už didesnio negu vienas 1 m3 nepavojingųjų atliekų kiekio surinkimą ir vežimą asmenims gresia administracinė atsakomybė – kiekvienam nuo 170 iki 1170 eurų, taip pat vienas iš asmenų įpareigotas visas Pamituvio k. sklype esančias atliekas perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Pareigūnai primena gyventojams, kad užsisakius atliekų vežimo paslaugą iš paslaugos teikėjo už išvežtas atliekas reikėtų paprašyti dokumentų, pagrindžiančių atliekų sutvarkymą: perdavimo–priėmimo akto ar PVM sąskaitos faktūros arba atliekų vežimo lydraščio. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta:
1. perduotų atliekų pavadinimas,
2. atliekų kodas pagal atliekų sąrašą ir svoris,
3. atliekų perdavimo data.
Ką reikia žinoti norintiems verstis atliekų vežimo ir surinkimo veikla Lietuvoje
Norint teisėtai užsiimti atliekų vežimo ir surinkimo veikla, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti visų privalomų sąlygų vykdymą:
1. Veikla galima tik užsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR).
Neturint taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir surenkant pavojingas atliekas, reikalinga pavojingųjų atliekų tvarkymo licencija.
2. Atliekų apskaita turi būti vykdoma Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
3. Įmonės, surenkančios pavojingąsias ar padangų atliekas, privalo apsidrausti civiline atsakomybe, kad būtų užtikrinta žalos, padarytos tretiesiems asmenims, jų sveikatai, turtui ar aplinkai, atlyginimas.
4. Darbuotojai, atsakingi už pavojingų atliekų surinkimą ir vežimą, privalo išklausyti atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.
5. Atliekų tvarkytojas privalo atliekas pristatyti į tinkamus atliekų apdorojimo įrenginius.
Atliekas surenkanti įmonė privalo vykdyti rūšiuojamąjį surinkimą, užtikrindama, kad atliekos būtų išrūšiuotos jų susidarymo vietoje ir surenkamos atskirai.
„Tvarkau Lietuvą“ interaktyvus žemėlapis užterštoms teritorijoms žymėti
Aplinkos apsaugos departamentas, stiprindamas atliekų tvarkymą šalyje, sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame gyventojai gali pažymėti ne tik atliekomis užterštas teritorijas, bet ir sugadintus miško kelius, suniokotą miško paklotę, žievėgraužio tipografo pažeistus medžius. Gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo tiksliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.