Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų yra tai, jog šie augalai – gamtinis paveldas.
„Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.
Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius.
Kita priežastis, kodėl pataisai neturėtų tapti velykinio stalo puošmena – sudėtingas augalo gyvenimo ciklas.
„Pataiso vystymasis iš sporos yra pakankamai ilgas, kol užauga, užtrunka iki 15 metų. Užaugęs jis gali dar amžius augti ir sulaukti tokio paties, kaip ir miško medžiai, amžiaus. Kitaip sakant, vienu stiebo trūktelėjimu mes nusinešam dešimtmečius besiformuojančią gyvybę“, – sako V.Rašomavičius.
Visų šešių Lietuvoje augančių rūšių pataisai yra įtraukti į sąrašą augalų, kurių rinkimas yra draudžiamas arba apribotas. Į Raudonąją knygą įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas.
Aplinkosaugininkai siūlo alternatyvą ir rekomenduoja velykinį stalą padabinti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį – šakelėmis.
Pažeidusiems draudimą ir nusiskynusiems pataisų yra numatyta administracinė atsakomybė: žmonėms gresia 10–30 eurų, o juridinių asmenų atsakingiems žmonėms – 30–60 eurų bauda.
Už saugomų rūšių laukinių augalų rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų įgijimą ar kitokį naudojimą, kaip nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, galima skirti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
