Akivaizdžiai sovietmečiu per mišką nutiestas asfaltas jau gerokai suskeldėjęs, o vietomis ir sunykęs. Ties ištaiginga plačiai reklamuojama vila pasukame į dešinę, kol tankmėje pasiekiame vartus.
Nuo čia jau matosi mediniai nameliai, kuriuos Telšių apylinkės teismas neseniai pripažino savavališkos statybos statiniais. Teismo sprendimu juos reikia per metus nugriauti.
Panašu, kad apsilankėme pas ypatingą tokios statybos rekordininką – ar tikrai šio sklypo savininkas Stasys Šličius savo teritorijoje turi 58 savavališkai pastatytus namelius?
Beje, naujasis Mažeikių meras Vidmantas Macevičius teigia, kad namelius pamena dar iš sovietinių laikų. Jo manymu, nameliai tiesiog nebuvo laiku ir tinkamai įteisinti: „Kažkas panašaus į Šventosios namelius – vieni įsiteisino, o kiti ne. Turėti poilsio namelius būdavo kiekvienos įmonės garbės reikalas. Daugelis įmonių susitvarkė ir namelius pašalino. Kai kur kur buvo įteisinti. Šioje situacijoje viską išaiškins teismas ir jo sprendimą teks gerbti.“
Paukščiai peri šalia
Trumpa ekskursija. Užrašai siūlo nešiukšlinti ir perspėja, kad viskas filmuojama vaizdo kameromis. Teko pastebėti tik vieną „kamerą“ – iš uokso žvelgė užsimiegojusi pelėda.
Palydovas rodo ir daugiau uoksų, kuriuose kasmet apsigyvena meleta. Sako, kad čia yra daugybė paukščių. Žmogus piktinasi, kad planuojama jį ir dar kone pusšimtį šeimų iš čia varu išvaryti.
„Jei žmogus gyveni su gamta, tai ir gamta su tavimi sugyvena. Jokiems paukščiams netrukdome ir gamtai nekenkiame“, – tvirtina pusamžis vyras, namelį turintis čia jau beveik dešimtmetį.
Jei žmogus gyveni su gamta, tai ir gamta su tavimi sugyvena.
Šio namelio jis tikrai nestatė. Nestatė ir tas, iš kurio pirko. Tuomet kas pastatė šią, anot teismo sprendimo, savavališką statinį? Pasirodo, šie medinukai savo kilme yra labai giminingi poilsio namukams Šventojoje – ten juos kasmet grasinama griauti. Tačiau apie tai smulkiau vėliau paaiškins sklypo savininkas.
Šios kelionė palydovas – vieno namelio savininkas – sako, kad vienais metais čia gyveno ištisus metus. Gamta jam padėjo atsigauti po sunkios operacijos: „Tai buvo mano sanatorija. Draugai atvažiuoja, klausia – kaip aš čia gyvenu, juk čia nieko nėra. Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko.“
Rugių laukas virsta nacionaliniu parku?
Stasys Šličius – beveik dvylikos hektarų sklypo savininkas. Sklypą su įvairios būklės 58 nameliais jis gavo dovanų iš savo mamos, o ši – atgavo kadaise čia turėtą savo tėvų žemę. Savininkas teigia, kad tai nėra atkeltas sklypas, o toje pačioje vietoje šeimos atgautas turtas.
Vyras tvirtina, kad kadaise jo protėviai čia augino rugius. Per laiką viskas užaugo puikiu pušynu. Apie 1972-uosius šį grožį užmatė Mažeikių sovietmečio nomenklatūra.
Ežeras, pušys, grynas oras, toli nuo triukšmo. Kas gali būti geriau tarybiniam darbo žmogui – net prie jūros nereikia važiuoti. Ką jau kalbėti apie Sočį. Taip vienas po kito ėmė kilti poilsio namukai. Statė juos įvairios Mažeikių įmonės.
Būdavo išduodamas leidimas pasistatyti poilsiavietę – nesudėtingos statybos namuką pramogai gamtoje.
Kiek pavyko surinkti informacijos, viskas vyko tvarkingai ir legaliai tam laikmečiui. Dažniausiai būdavo tiesiog išduodamas leidimas asmeniui pasistatyti poilsiavietę – nesudėtingos statybos namuką pramogai gamtoje.
Žmogus suprato, kad „paveldėjo“ ne tik sklypą, bet ir šią vietą pamėgusių žmonių pulką.
Tokius leidimus vėliau išdavinėjo ir vietose seniūnija. Paskutinis leidimas išduotas jau laisvoje Lietuvoje. Netrukus po to sklypą atgavo ir S.Šličius.
Išėjo taip, kad namelių savininkais jau nepriklausomoje Lietuvoje liko privatūs asmenys. Žmogus suprato, kad „paveldėjo“ ne tik sklypą, bet ir šią vietą pamėgusių žmonių pulką. Padarė susirinkimą, pabendravo ir nusprendė, kad žmonių neišvarys. Jei jie nori čia būti, tegu moka nuomą.
Nuo pat pradžių vyras tai stengėsi daryti legaliai, tačiau ne iš visų nuomą paimdavo. Kai kuriuos už pagalbą tvarkant aplinką nuo mokesčio išvis atleisdavo.
Nameliai palengva kiužo, tačiau žmonės juos vis padailindavo, paramstydavo pagal išgales. Kas tiesiog pakeisdavo apdailą ar langus, kas sugebėjo ant tų pačių polių suręsti visai padorų vasarnamį.
Pigi sanatorija
Leidimų tokio masto statybai tuomet nereikėjo, o iki leistinos ribos – 80 kvadratinių metrų – išsiplėtė tik vienas kitas vasarotojas. Tačiau ir šie pastatai stovi ant tokių pačių polių Yra viena kita tvora, tačiau jos dekoratyvinės – dėl grožio. Kai kurios tiesiog suvertos iš kankorėžių. Visi vaikšto kur tik nori.
Taip pat neišvaromi ir čia pailsėti užsimanę kiti žmonės. Savininkui teko keletą kartų mokėti baudą už tuos poilsiautojus, kurie čia atvyko su nameliais ant ratų. Gal nebūtų gamtosaugininkams užkliuvę, jei šie nebūtų tiesiog palikti prie vandens kaip stacionarūs vasarnamiai.
Pirmas faktas – G.Šličius nė vieno namelio pats nestatė. Antras – jie visi atsirado dar iki jam gaunant mamos nuosavybę. Trečia – nameliai taip ir liko nameliais, kad ir kiek būtų remontuoti.
Dar reikėtų paminėti, kad čia ilsisi nemažai neįgalių žmonių. Taip pat namelius turi keletas emigrantų, kuriems tai yra vienintelė vieta pernakvoti gimtinėje po savo stogu, o ne viešbutyje.
Oficiali teismo pozicija – 20 metų nelegalių statybų
Dabar, kai jau susipažinta su šios vietovės istorija, sklypo savininkas pradeda skaityti ir trumpai komentuoti teismo sprendimą, kurį būtinai skųs – nėra kitos išeities.
Nuosprendyje rašoma, kad savavališkos statybos truko apie 20 metų. Vyras šypsosi. Jo nuomone, po trejų ar ketverių metų šios statybos turėtų minėti penkiasdešimtmetį. Šie nameliai yra gerokai senesni už netoliese stovinčias ištaigingas vilas.
Prieš 15 metų savininkas bandė daryti papildomus matavimus – norėjo, kad viskas čia būtų labiau civilizuota. Specialistas brėžiniuose „nenupiešė“ namelių – menkaverčiai, laikinos statybos.
Vyras mano, kad teismas labiausiai užkibo už to dokumento, kuris buvo braižytas prieš penkiolika metų – kuriame namelių tiesiog nenupiešė, nes jie vis tiek yra laikinos statybos. Kitų raštiškų įrodymų liko tik epizodiškai. Dar šiek tiek įrodymų yra gyvų liudininkų atmintyje.
Seniūnija pateikė duomenis, kad iki sklypo grąžinimo paveldėtojams čia buvo 58 namukai – lygiai tiek, kiek yra dabar.
„Dabar sunku rasti visus dokumentus, pagal kuriuos nuomą iš gyventojų rinkdavo seniūnija ar visus leidimus, pagal kuriuos ir buvo statomi namukai. Yra žinoma, kad 1997 metais buvo išduotas paskutinis leidimas statyti namuką“, – aiškina savininkas.
Viskas dėl vėluojančios ES iniciatyvos?
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai visiškai pritarė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinio argumentams dėl viešojo intereso gynimo.
Nusprendė, kad Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje stovintys namukai yra savavališka statyba. Minėta, kad visa ši istorija prasidėjo 2018 metų balandį, kada į prokuratūrą kreipėsi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, prašydama ginti viešąjį interesą.
Prieš 20 metų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, kraštovaizdžio draustinis, privatūs miškai ir pelkės. Prokuroras nustatė, kad šie statiniai nebuvo registruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Natūralu – nes to daryti tokiems statiniams nereikėdavo.
Prokuratūra nustatė, kad per 20 metų draustinyje intensyviai vyko statybų darbai – poilsio reikmėms rekonstruoti nameliai, statyti lieptai, į ežerą nutiesti takeliai. Aplinka buvo pritaikoma kiekvieno reikmėms, nors nuo 2002 metų Mažeikių rajono savivaldybės administracija nebuvo išdavusi statybą leidžiančių dokumentų statinių statybai šioje teritorijoje. Savininkas teigia, kad jokių leidimų niekada ir nereikėjo.
Kai kuriuose namukuose gyvena trečia šeimos karta – statė seneliai, lankosi anūkai.
Taip pat pabrėžiama, kad, pagal Saugomų teritorijų įstatymą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Čia savininkas dar kartą primena – seniūnija pateikė duomenis, kad dar iki atkuriant sklypo nuosavybę čia jau buvo 58 nameliai.
Dėl savavališkos statybos teismas įpareigojo atsakovą (žemės savininką) per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis žemės sklype nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.
„Dabar suprantate situaciją – kaip aš galiu griauti svetimą turtą, kuris nėra savavališka statyba? O jei valstybė tai padarys pati – kaip aš galiu apmokėti griovimą, kuriam leidimų aš neišdavinėjau, o išdavinėjo institucijos? Aš matau keletą sprendimų – prašyti išbraukti mano sklypą iš tokių reikalavimų teritorijos arba įkurti čia ramią ir jaukią oficialią poilsiavietę – tai žmonėms būtų labai naudinga“, – kalbėjo savininkas.
Penkerius metus vėluojama kurti saugomų teritorijų tinklą.
Jo manymu, jei iš tiesų būtų reikalas namelius naikinti, savininkams tiesiog reikėtų tai kompensuoti – vargu ar kas iš gyventojų yra nusiteikę prieš gamtos išsaugojimą.
Patys gyventojai ir sklypo savininkas įsitikinę, kad tokia situacija klostosi visai ne iš kilnių tikslų gamtos labui, o tiesiog baiminantis baudų ir ES sankcijų. Spėja, kad dėl tos pačios priežasties skubama pjauti netoliese esančius miškus – vėliau juk bus sudėtingiau.
Keletas savininkų vis rodo spaudoje ir portaluose neseniai pasirodžiusią informaciją, jog Lietuva gerokai vėluoja vykdyti Europos Sąjungos iniciatyvą „Natura 2000“ – penkerius metus vėluojama kurti saugomų teritorijų tinklą.
BNS agentūra praneša, kad Aplinkos ministerija numačiusi papildyti vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Į jį planuojama įtraukti Vilnios, Šešuvies, Neries upių, Baldono, Viešinto ežerų pakrančių, Viešvilės aukštupio, Baršėnų, Balandinės pelkių atskirus ruožus, Žagarės dvaro parko, Plinkšių apylinkių, Aukštųjų Šančių ąžuolyno teritorijų dalis.
Nėra dokumentų – nėra įrodymų?
Ramūnas Lydis, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius, mano, kad žmonių pateikiama versija dėl trūkstamų „Natūra 2000“ teritorijų nėra susijusi su jų nameliais. Direktorius patikslino, kad turimos omenyje kitoje ežero pusėje esančios vabzdžių buveinės. Taip pat pabrėžė, kad teritorija, kurioje yra minėti 58 namukai, jau seniai priklauso „Natūra 2000“.
Direktorius teigia pats dalyvavęs teismo posėdžiuose ir gerai suvokia situaciją. Priminė, kodėl teismo sprendimas yra būtent toks – nėra arba nebuvo pateikti pagrįsti įrodymai, kad šie nameliai yra pastatyti sovietmečiu. Nėra – vadinasi, statiniai neteisėti.
R.Lydis pabrėžia, kad vykdyti statybas draudžia ne tik saugomos teritorijos, bet ir miško statusas.
Jeigu gyventojams pavyktų įrodyti, jog nameliai yra pastatyti iki dabar veikiančių teisės aktų įsigaliojimo, tuomet jie nebūtų neteisėti.
„Šioje vietoje Valstybinis Plinkšių kraštovaizdžio draustinis yra nuo 1974 metų gegužės 16 dienos. Parkui jis nepriklauso, tačiau mes esame draustinio būklės vertintojai. Kartais ten praeiname ir sužymime pažeidimus, pranešame apie juos institucijoms“, – komentavo direktorius.
Ar galima būtų tokioje teritorijoje dabar įkurti stovyklavietę? Direktorius tvirtina, kad taisyklės tokio dalyko neleistų – rekreacinė veikla ar kempingas šiuo atveju negalimas.
Parko direktorius taip pat priminė, kad įstatymai atgaline data negalioja. Jeigu gyventojams pavyktų įrodyti, jog nameliai yra pastatyti iki dabar veikiančių teisės aktų įsigaliojimo, tuomet jie nebūtų neteisėti.
Tuomet kodėl nameliai nebuvo pažymėti „Natūra 2000“ dokumentuose? Direktorius atsako klausimu – o kodėl jie turėjo būti pažymėti, jei jie nėra pažymėti savininko dokumentuose?
