15min laidoje 15/15 Aplinkos apsaugos departamento direktorių Giedrių Kadziauską kalbina žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė.
– Pone G. Kadziauskai, kodėl tokio tyrimo, kokį žurnalistai padarė per pusę metų, kuris aiškiai parodė pažeidimą, aplinkosaugininkai nepadarė dešimtmečiais?
– Aš nesutikčiau, kad aplinkosaugininkai nepadarė. Abi tos istorijos, abu jūsų istorijų herojai, deja, yra žinomi aplinkosaugai. Vienas iš jų yra baustas per pastaruosius porą metų 8 ar 9 kartus, kita – Juodžių kaimo – istorija taip pat buvo žinoma. Didžioji aplinkosaugos bėda čia yra tas sistemiškumo trūkumas – net ir tada, kada mes surandam, nubaudžiam, paskaičiuojam žalą, tas asmuo vis tiek sugrįžta į nelegalaus vežėjo kelią. Kantrybės, atkaklumo mums tikrai pritrūksta.
– Galvojau šį klausimą paliesime gerokai vėliau laidos metu, bet kad jūs užkabinote problemą, pabandykim ją išspręsti arba bent jau išsiaiškinti šaknis. Kodėl ir kur pritrūksta kantrybės, kad užfiksavus problemą, žinant ją, žinant, kad pažeidimai yra daromi, nutrūksta tyrimas ir jis nebetęsiamas, kad būtų užkardyta nelegali veikla?
– Yra keletas priežasčių. Viena yra giluminė, kai sako, pasakykit, kaip mane vertinsit, kaip skaičiuosit mano sėkmę, tai tada aš pasakysiu, kaip aš elgsiuos. Aplinkos apsaugoj buvo skaičiuojama nustatytų pažeidimų skaičius. Tiek Seime, tiek Aplinkos ministerijoje visi klausdavo – tai kiek pažeidimų užfiksavot. Jeigu daug pažeidimų užfiksavom, vadinasi, gerai dirbom. Kokį tai turėjo poveikį prevencijai arba aplinkos būklei, ne visą laiką būdavo svarbu.
Tai sisteminis spaudimas (...) – rasti pažeidimų, kartais net neatsižvelgiant, ar tie pažeidimai dideli, ar ne, nulemia tai, kad institucija prie to prisitaiko. Tą mes ir matėm. Yra daug pažeidimų užfiksuota, tačiau nelegali veikla tęsiama.
