„Nemarūs viduriniosios grandies pareigūnai siekia viską valdyti, – „15min“ sakė Koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ viceprezidentė Lilija Henrika Vasiliauskienė. – Biurokratai iš savo nagų nenori paleisti jokių pinigų skirstymų. Jiems reikia būti svarbiems.“
Šių metų gegužę, po dešimtmetį trukusių diskusijų, Seimas pagaliau priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtą šeimoje pripažįstančiu nusikaltimu ir žmogaus teisių pažeidimu. Tačiau žmogaus teisių gynėjų euforiją ir džiaugsmą netrukus aptemdė žinia: įstatymo įgyvendinimas patikėtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Institucijai, kurios sudaryta darbo grupė kiek anksčiau buvo parengusi šalies ir tarptautinius ekspertus nuvylusį bei pasaulinei gerajai praktikai prieštaravusį to paties įstatymo projektą. Seimas šį projektą pripažino iš esmės taisytinu ir tai padaryti pavedė prie parlamento Žmogaus teisių komiteto suburtai naujai darbo grupei.
Neviltin puolusios šalies nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus, išsakydamos abejonę, ar gali įstatymą įgyvendinti asmenys, kuriems šis įstatymas iš esmės yra nepriimtinas. Pasak nevyriausybininkų, į biurokratų rankas patekęs įstatymo įgyvendinimas įstrigo. „Jei padėtis nepasikeis, valstybės pinigai susigers į smėlį. Kaip kad jau buvo daugybę kartų“, – įsitikinusi L.H.Vasiliauskienė.
Istorinis įstatymas
Džiugiai sutiktas naujasis įstatymas įtvirtino keletą esminių naujovių. Bemaž svarbiausia jų – taikus smurtautojo iškeldinimas iš namų. Tarp kitų naujovių yra privataus kaltinimo tvarkos panaikinimas, aukos saugumo paskelbimas absoliučiu prioritetu.
Nemarūs viduriniosios grandies pareigūnai siekia viską valdyti.
Itin svarbus įstatyme įrašytas punktas – pirmą sykį šalies istorijoje numatytas valstybės garantuojamas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims. Šią pagalbą turėtų teikti specializuotos pagalbos centrai (SPC), steigiami nevyriausybinių organizacijų pagrindu.
SPC idėja: policijos pareigūnai, užfiksavę smurto atvejį, apie jį nedelsdami privalo pranešti šiam centrui. Tuomet SPC susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo jam įvairiapusę pagalbą: psichologinę, teisinę, pagalbą tvarkant dokumentus, dalyvaujant teisme, kreipiantis į įvairias institucijas ir pan. Tokios tarnybos kūrimui trejiems metams nevyriausybininkai siekia gauti 12 mln. Lt iš valstybės biudžeto.
SPC programos koncepciją, liepos pradžioje sulaukus SADM prašymo, parengė nevyriausybinių organizacijų atstovai – ekspertai, dalyvavę darbo grupėje rengiant įstatymo projektą. „Tačiau, visų nuostabai, rudens pradžioje sklandžiai vykęs procesas visiškai įstrigo. Dėl nesuvokiamų priežasčių SADM buvo suburta nauja darbo grupė, kuriai pavesta numatyti, kaip šiai programai bus dalijami pinigai, – pasakojo L.H.Vasiliauskienė. – Į šią darbo grupę valdininkų nuožiūra buvo pakviesti asmenys, neprisidėję nei prie įstatymo ruošimo, nedalyvavę nei dešimtmetį trukusiose lobistinėse iniciatyvose, nei turintys patirties teikiant įstatymo numatomą pagalbą, siejamą su žmogaus teisių gynimu bei įtvirtinimu.“
Griauna esmę
Paruošus ir pristačius SPC programą, ministerija netruko pareikšti, kad jai jokios naujos struktūros, t.y. SPC, nebereikia, nors šie centrai įstatyme numatyti kaip esminis dalykas. „Vietoj to, ministerijos atstovai nori kasmet skelbti konkursus. Tačiau kasmetinis konkursų skelbimas reikštų, kad NVO lėšas veiklai gautų tik birželio–liepos mėnesį, o svarbiausia – tai reikštų atsisakymą sukurti vieningą, visą šalį apimančią SPC tarnybą. Taigi, smurtą patyrusiems asmenims pusmetį niekas neteiktų pagalbos“, – piktinosi L.H.Vasiliauskienė.
Argumentų, kodėl staiga nuspręsta iš įstatymo išimti vieną iš svarbiausių jo dalių, nevyriausybininkai tikina neišgirdę.
„Visos abejonės – tai nuo lubų nukabintos fantazijos. Darbo grupėje kabinėjamasi prie iš piršto laužtų smulkmenų. Susidaro įspūdis, kad viso to tikslas – visais įmanomais būdais užkirsti kelią naujam pagalbos smurto aukoms modeliui, vengiant deleguoti pilietinėms organizacijoms specializuotos pagalbos teikimo funkciją. Ministerijos valdininkai nori būti labai svarbūs, viską kontroliuoti, kaip įpratę, nori skaldyti ir valdyti“, – nuogąstavo L.H.Vasiliauskienė.
Ragina susitelkti
Parlamentarė, ŽTK narė ir darbo grupės, ruošusios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, vadovė Dalia Kuodytė ragina visus susitelkti ir siekti bendro tikslo.
„Man daugiau nei susirūpinimą kelia policijos pozicija, – „15min“ sakė parlamentarė. – Taip, iš policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos išgirdome, kad įstatymas bus vykdomas, tačiau anksčiau girdėjome kito policijos pareigūno pasisakymą, kad jie įstatymo paprasčiausiai nevykdys. Taigi yra daug įvairių dalykų, tačiau aš raginu visus labai pasistengti į tai žiūrėti kiek įmanoma ramiai ir pabandyti padaryti viską, ką galima padaryti.“
Paklausta, kaip vertina abejones dėl SADM kompetencijos ir galimybių pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, parlamentarė sakė kol kas nenorinti ministerijos darbo „vertinti kategoriškai“. „Turiu ir aš savų nuogąstavimų, bet tikiuosi, kad visų tikslas yra tas pats, – sakė D.Kuodytė. – Steigti SPC yra gera idėja. Įstatyme parašyta, kad tie centrai turi būti kuriami NVO pagrindu. Nuo šios nuostatos niekas neleis per daug nukrypti.“
Tačiau Seimo narė sakė pritarianti nevyriausybininkų nuogąstavimui dėl SADM siekio finansavimą numatyti ne trejiems, bet vieneriems metams: „Tai išties pavojingas dalykas, kurio leisti negalima. Finansavimas turi būti ne projektinis, bet programinis, t.y. iki trejų metų.“
Nuogąstavimai nepagrįsti
SADM neigia kai kurių NVO nuogąstavimus ir tvirtina, kad įstatymo įgyvendinimui bus pasiruošta laiku, kaip ir planuota.
– Kai kurių NVO atstovai nuogąstauja, kad gali būti nespėta pasirengti gruodžio viduryje įsigaliosiančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui.
– Programa bus parengta ir patvirtinta iki šių metų gruodžio 1 d., kaip ir numatyta Vyriausybės nutarime, tad nuogąstauti tikrai neverta.
– Pasak ministerijos sudarytoje darbo grupėje dalyvaujančios NVO atstovės, liepos viduryje NVO pateikta SPC programos koncepcija SADM darbo grupei iš pradžių tiko, bet rudenį šią programą nuspręsta iš esmės pakeisti. Kodėl?
– Darbo grupės susitikimų metu buvo pristatyta SPC programos koncepcija, numatyta parlamentinės darbo grupės, rengusios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, atstovų. Šios koncepcijos nuosekliai laikomasi ir konstruktyvaus dialogo būdu intensyviai diskutuojama, siekiant SPC modelį padaryti optimalų ir realiai pritaikomą Lietuvos sąlygomis.
– Kokie yra pagrindiniai SPC programos koncepcijos aspektai, komisijos nariams keliantys daugiausiai abejonių?
– Pagrindinis diskusijas sukėlęs klausimas – kokį svorį turės pagalba telefonu visos specializuotos pagalbos centrų teikiamos pagalbos kontekste.
– Kuo remiantis atrenkami ekspertai, kviečiami į SADM darbo grupę?
– Į darbo grupę ekspertai pakviesti remiantis jų kompetencija ir patirtimi dirbant smurto artimoje aplinkoje klausimais.
– Kodėl į SADM darbo grupę nebuvo pakviesti kai kurie NVO atstovai, nors prašymą dalyvauti darbo grupėje pasirašė 12 NVO?
– Ministro Donato Jankausko sudarytoje darbo grupėje iš 20 darbo grupės narių yra septynių nevyriausybinių organizacijų atstovai, su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai ir po vieną lygių galimybių ir žmogaus teisių institucijų atstovą. Minėtas dvylikos nevyriausybinių organizacijų pasirašytas prašymas buvo atsiųstas ministerijai jau po darbo grupės suformavimo.
Darbo grupės posėdžiai yra atviri ir dalyvauti gali visi, turintys konstruktyvių pasiūlymų šiais klausimais. Pasiūlymus kviečiama teikti ir elektroniniu paštu, adresu post@socmin.lt. Taigi šios minėtos nevyriausybinės organizacijos taip pat gali prisidėti rengiant SPC.
