„Ar kada teko lankytis Lietuvos zoologijos sode? Vaizdas klaikus. Buvau šokiruota ir aš, ir aplinkiniai. Beždžionė narve vaikščiojo atviromis žaizdomis nusėtu užpakaliu ir uodega... Susidarė pūliai, šašai. Ji akivaizdžiai priėjusi prie narvo ir žmonėms atsukusi žaizdą, rodė į ją pirštu. Suprask, kad čia jai skauda“, – įspūdžiais iš Lietuvos zoologijos sodo dalijosi skaitytoja.
Būdinga žiauri hierarchinė sistema
Anubiai – didžiosios šunbeždžionės, gyvenančios Afrikos žemyne. Dėl itin sudėtingos hierarchinės sistemos jos dažnai kovoja tarpusavyje. Anubiai į Lietuvos zoologijos sodą buvo atvežti iš Suchumio (Gruzija) 1991 metais. Plotas, kuriame šiandien gyvena anubiai, anksčiau buvo padalytas.
Jame dar gyveno markatos ir karčiuotieji pavianai. Dvylika jų buvo išsiųsti į naują zoologijos sodą, atsidariusį Odesoje. Lietuvos zoologijos sodo plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė 15min prisipažino, kad jau kurį laiką susiduria su problema – vieną anubių rūšies beždžionę skriaudžia kiti grupės nariai.
Sužeista anubių patelė buvo atskirta jau keturis kartus. Šiuo metu ji laikoma karantine. A.Grebliauskienė tikina, kad žaizdoms apgijus, beždžionę ne kartą bandė integruoti į grupę, tačiau kitos ir toliau su ja elgiasi agresyviai. Nesėkmingas ir paskutinis kartas – tuo įsitikino ir skundą 15min parašiusi zoologijos sodo lankytoja.
„Neturime atskiro lauko voljero, o gyvūno uždaryto nelaikysi. Žaizdos net aprišti negalime, nes nusiriša. Buvo toks atvejis, kai susipjovė patinai. Vienam teko siūti žaizdą. Po kelių dienų pamatėme, kad patelė atsisėdusi tuos siūlus išiminėja. Šiuo atveju pasiūlymą amputuoti uodegą iškart atmetėme, nes ją draskys kitur.
Lankytoja išsigando nežinodama visos situacijos. Beždžionę ryte išleidome, o atskirti galėjome tik vakare. Ir patiems skauda širdį matant, kad grupė vieno nario nepriima. Dabar gaminame užsklandas ir ši patelė bus atskirta visam gyvenimui. Deja, šioms beždžionėms skirtą plotą teks padalyti į dvi dalis. Planuojame, kad su patele gyvens patinas“, – pasakojo skyriaus vedėja.
Kiti zoologijos sodai nepriima
Beveik trisdešimt metų Lietuvos zoologijos sode gyvenančių anubių elgesys pasikeitė žiemą. Specialistės teigimu, to priežastis – per didelis patinų kiekis grupėje. Situacija pagerėtų dalį beždžionių perdavus kitiems zoologijos sodams, tačiau darbuotojai susidūrė su dar viena problema – anubių niekas nenori priimti. Europoje įsigali tendencija zoologijos soduose laikyti tik mažąsias beždžiones.
„Jau prieš metus kreipėmės į visus Europos zoologijos sodus, bet norinčių priimti neatsirado. Šios beždžionės labai žiaurios, pešasi tarpusavyje. Jau pavargome, bet nieko negalime padaryti. Dabar privatiems asmenims taip pat negalima parduoti, nes primatus laikyti galima tik zoologijos soduose“, – problemą įvardijo pašnekovė.
Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja pažymi, kad su kitomis zoologijos sode gyvenančiomis beždžionėmis panašių problemų nekyla. Ji prisimena, kad prieš pradedant dirbti net netikėjusi, kad anubių tarpusavio santykiai gali būti tokie žiaurūs.
„Nusprendėme laikyti tik smulkias beždžiones. Jeigu pavyks anubiams surasti naujus namus, norėtumėm jų vietoje įkurdinti dvidešimt lemūrų. Pritariu idėjai, kad didžiųjų beždžionių nereikėtų laikyti zoologijos soduose. Tos didelės tegul gyvena laisvėje. Kai kas sako, kad zoologijos sodas – kalėjimas, iš dalies sutinku. Mano misija – tą kalėjimą padaryti geresnį“, – atviravo A.Grebliauskienė.
Griežtės gyvūnų laikymo tvarka
Aplinkos ministerija džiaugiasi, kad keičiantis visuomenės požiūriui, vis dažniau kalbama apie nelaisvėje laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimą. Pastaruoju metu pasaulio zoologijos sodai raginami riboti didžiųjų beždžionių veisimą, o nugaišus dabar laikomoms – naujų neįsigyti.
Įstaigos atstovė Laura Janulaitienė 15min teigė, kad ketinama griežtinti gyvūnų laikymo tvarką, Lietuvai pritaikant Europoje galiojančius standartus. Prie Aplinkos ministerijos yra sukurta darbo grupė, kurios tikslas – peržiūrėti galiojančius teisės aktus. Grupėje dalyvauja ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija.
ES lėšomis Lietuvos zoologijos sode jau atnaujinta vandens tiekimo sistema, inžineriniai tinklai, šiuo metu statoma veterinarijos gydykla ir naujas karantino pastatas. Teismo sprendimu pavasarį nutrauktas Lietuvos zoologijos sodo organizuotas viešųjų pirkimų konkursas, taigi kol kas nėra aiškios ir būsimos rekonstrukcijos detalės. Naują projektą planuojama paskelbti rudenį, šiuo metu peržiūrimos sąlygos ir analizuojamos anksčiau padarytos klaidos.
Zoologijos sodas turi keistis iš esmės
Aplinkos ministerijos atstovės L.Janulaitienės nuomone, didžiausia Lietuvos zoologijos sodo problema ta, kad jis daug metų nebuvo atnaujintas. Lietuvoje iš viso veikia penki zoologijos sodai, kuriems tikrinti įkurta zoologijos sodų patikrinimo komisija. Kaune veikiantį valstybinį zoologijos sodą taip pat lanko Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) auditoriai. Remiantis jų rekomendacijomis formuojamos rekonstrukcijos darbų gairės.
Tikimasi, kad naujasis rekonstrukcijos etapas iki šiol buvusius pažeidimus panaikins. Didžioji dalis voljerų bus nauji arba atnaujinti, padidinant plotą ir gerinant žiemojimo sąlygas. Peržiūrima gyvūnų kolekcija, kai kurių rūšių planuojama atsisakyti. Viena jų – saugomais nelaikomi naktiniai gyvūnai, kuriuos lankytojai retai pamato. Bus peržvelgtos ir tos rūšys, kurioms reikia sudaryti ypatingas sąlygas. Pavyzdžiui, pilkąjį ruonį ketinama perduoti Lietuvos jūrų muziejui. Kita rūšis – šilumamėgiai gyvūnai.
„Siekiame surasti kompromisą tarp gyvūnų gerovės, edukacijos ir išlaikymo kaštų. Svarbu ne vien tai, ką norime laikyti, bet ir tai, ką galime. Reikia koncentruotis į tas rūšis, kurioms mūsų klimato sąlygos tinkamiausios. Netrūksta vietinių rūšių, kurios svarbios ne tik edukaciniu, bet ir išsaugojimo požiūriu. Pavyzdžiui, paprastoji lūšis, balinis vėžlys, raudonpilvės kūmutės ir kt. Vis dėlto, atsisakyti lankytojus labiausiai dominančių gyvūnų – žirafų, zebrų, kai kurių paukščių, negalime. Mūsų pozicija yra tvirta – zoologijos sodas turi keistis iš esmės“, – planais dalijosi L.Janulaitienė.
Problema ne lėšų trūkimas, o požiūris
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės tokie argumentai neįtikino. Jos teigimu, problema yra ne lėšų trūkumas, o netinkamas požiūris.
„Prieš keletą metų nugaišus vienam begemotui, žinodama, kokios yra sąlygos, vadovybė nupirko ir atskraidino naują gyvūną. Jį uždarė į tą patį tvartą, kuriame vienas jau nugaišo. Tai daug pasako apie vadybą šioje įstaigoje“, – kritikos negailėjo B.Kymantaitė.
Gyvūnų teisių gynėja: dabar galiojantys minimalūs gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimai yra tokie skurdūs, kad užtenka tik pastatyti voljerą.
Pašnekovė patvirtino, kad iš Lietuvos zoologijos sodo lankytojų sulaukia pranešimų apie pasibaisėtinas sąlygas, kuriomis laikomi gyvūnai. Ji pabrėžia, kad dabar galiojantys minimalūs gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimai yra tokie skurdūs, kad užtenka tik pastatyti voljerą. Tai nesiderina su gyvūnų gerove ir apsaugos užtikrinimu. Ką jau kalbėti apie vidinį aplinkos praturtinimą ir bent minimalių prigimtinių poreikių užtikrinimą.
„Man kyla klausimas apie direktoriaus ir sodo biologų kompetencijas. Jie situaciją mato kasdien. Skaudu, nes žmonės, kurie turėtų gyvūnais pasirūpinti, to nedaro. Rekonstrukcija tampa tokia manipuliacine tema, kuri naudinga ieškant pasiteisinimų. Man neramu, kad į vietą, kuri turėtų būti skirta visuomenei šviesti, žmonės ateina pažiūrėti, kaip atrodo sužaloti gyvūnai“, – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
15min pašnekovė atskleidė, kad tai ne pirmas kartas, kai dėl netinkamų sąlygų gyvūnai susižaloja. Jau prieš penkerius metus kreipėsi į direktorių, rodė jam beždžionių vidaus voljero nuotraukas. Nors problemą buvo žadama spręsti, niekas nepasikeitė.
„Tas voljeras šimtą metų netvarkytas ir ten tikrai gyvena grupė gyvūnų, kurie neturėtų kartu gyventi. Jie vis žada, kad tvarkys, bet akivaizdu, kad to nedaro ir leidžia kankintis. Problema ta, kad gyvūnams leidžia veistis, nors to neturėtų būti. Kai didelė grupė gyvena mažoje erdvėje, tai natūralu, kad prasideda kovos“, – paaiškino gyvūnų teisių gynėja.
Reikia atsisakyti egzotinių gyvūnų
B.Kymantaitė siūlo Lietuvos zoologijos sodą pakeisti nacionaliniu parku. Remiantis zoologijos sodo direktyva, jis turi vykdyti šviečiamąją veiklą, saugoti nykstančias rūšis ir užtikrinti gyvūnų gerovę. To pasiekti galima atsisakius egzotinių gyvūnų.
„Dabartinė veikla – visiška komercija, neturinti nieko bendro su švietimu. Paklauskit bet kurio lankytojo, ką jis sužinojo apie Lietuvoje nykstančią fauną? Mes rodome liūtus, tigrus, sužalotas beždžiones... Turi būti laikomos tos rūšys, kurioms galime užtikrinti geriausias sąlygas. Laikome šiltųjų kraštų gyvūnus, nors žiemą temperatūra nukrenta -20 laipsnių. Tai nėra normalu. Didžioji dalis darbuotojų nesugeba perlipti per tai, kad tų gyvūnų reikia atsisakyti. Jie patys nori juos matyti, nes tai jiems įdomu asmeniškai kaip biologams“, – rėžė pašnekovė.
Paprašyta įvertinti iki šiol vykusius pokyčius zoologijos sode, B.Kymantaitė teigė, kad pastebi tik sustiprėjusius komunikacinius įgūdžius – daug kalbų, apie tai, kaip tvarkomasi. Realybė kitokia – nudažęs tvorą ir sukūręs gražesnę aplinką gali apgauti lankytoją, bet gyvūnams nuo to nė kiek ne geriau.
