Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė galutinį sprendimą dėl to, kurios paslaugos bus prieinamos tik su galimybių pasu.
Jį bus galima gauti ir pasidarius antikūnų tyrimą, o ne tik persirgus, pasiskiepijus ar atlikus testą.
Vyriausybės sprendimas įsigalioja nuo pirmadienio, nuo šios dienos nebus galimybės nemokamai atlikti testo galimybių pasui gauti. Tiesa, bus numatytos išimtys žmonėms, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
Apie galimybių paso taikymą kavinėse, prekybose ir pramogų vietose skaitykite čia.
Griežta tvarka dėl galimybių paso taikymo įsigalios rugsėjo 13 dieną.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienio posėdyje sakė, kad šioje koronaviruso bangoje Vyriausybei mažiau rūpi skaičiuoti atvejų skaičių, o labiau rūpi skaičiuoti, kokias pasekmes tai atneša sveikatos sistemai.
„Kitoms šalims pasisekė labiau – staigus atvejų kilimas nesukėlė kilimo ligoninėse, o pas mus nėra didelio skirtumo nuo to, kas buvo praėjusį kartą“, – apgailestavo premjerė.
Jos teigimu, griežti sprendimai, numatyti nuo rugsėjo 13 dienos, galėtų būti peržiūrimi, jei iki to laiko labai pasikeistų situacija ligoninėse, ar, pavyzdžiui, smarkiai išaugtų pasiskiepijusių asmenų skaičius.
Vyriausybė nustatė, kad ten, kur reikės galimybių paso, nereikės dėvėti kaukių, reguliuoti srautų – tai bus tik rekomenduojama.
Visai kitaip bus su veikla, kur tokio paso reikės – čia sveikatos apsaugos ministro nustatytos priemonės bus privalomos.
Nuolaidos viešajam transportui
Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė, kad galimybių paso važiuojant viešuoju transportu, taksi nereikės.
„Kalbame apie miesto ir priemiestinį transportą, nekalbame apie tolimesnio susisiekimo, kur yra visos techninės galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą. Tačiau miesto transporte, ypač kažkokių pikinių laikų metu, ypač vaikams grįžtant į mokyklas, įgyvendinti tokį reikalavimą administraciškai būtų sudėtinga“, – po posėdžio spaudos konferencijoje sprendimą paaiškino premjerė.
Jos teigimu, jei būtų laikomasi ankstesnio sprendimo į viešąjį transportą leisti tik su galimybių pasu, transporto įmonėms būtų reikėję suteikti įgaliojimus gauti žmonių sveikatos duomenis.
„Nusprendėme eiti operacijų vadovo reikalavimų keliu, tas pats galioja ir sveikatos paslaugoms“, – sakė I.Šimonytė.
Pas šeimos gydytoją – be testo, bet kai kur jo reikės
Planinės paslaugos bus teikiamos su testu (ar galimybių pasu), o pas šeimos gydytojus bus galima patekti be testavimo.
Pagal priimtą dokumentą, planinėms paslaugoms atliktas testas galios 48–72 val., jas bus galima gauti persirgus ar pasiskiepijus.
Testavimas pacientams būtų atliekamas nemokamai.
Pagal dokumentą, pacientams, kuriems reikalingos būtinosios medicinos paslaugos (infarktai, insultai, traumos ir kt. skubios paslaugos, konsultacijos), testavimas netaikomas, nebent pacientas turi koronaviruso simptomus.
A.Dulkys: pokyčių iki rugsėjo 13 dienos nebus
Po posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad iki rugsėjo 13 dienos kalbant apie sveikatos paslaugas, pokyčių nebus.
„Nuo rugsėjo 13 dienos planas yra toks: būtinoji pagalba, šeimos medicinos paslaugos bus teikiamos be testavimo, planinės stacionarinės paslaugos teikiamos tik turint neigiamą 48–72 valandų testą, persirgus ar pasiskiepijus – taip kaip yra, beje, ir dabar. Planinės ambulatorinės specializuotos paslaugos, pavyzdžiui, kai šeimos gydytojas nukreipia pas kardiologą, okulistą ir panašiai, planuojama, kad bus teikiamos užtikrinant saugią aplinką valdant pacientų srautus, matuojant temperatūrą“, – pasakojo jis.
Anot ministro, prieš įsigaliojant naujai tvarkai bus kalbamasi su gydymo įstaigomis ir su savivaldybėmis.
A.Dulkio teigimu, visos detalės bus apsvarstytos ir patikslintos.
„Planinėmis paslaugomis – ką mes galime suplanuoti, jau ir dabar, yra testai numatyti, bet būtinoji pagalba, kiti ambulatoriniai smulkesni dalykai, galėtų būti kitaip, bet tai dar aptarsime, kad rastume protingą balansą tarp saugumo ir būtinybės užtikrinimo“, – sakė jis.
Šiuo metu gydymo įstaigų vadovai patys sprendžia, kokiais atvejais ir ar reikia testuotis, ar ne.
Sprendimas dėl ligos išmokų – ateityje
Trečiadienį nebuvo priimtas sprendimas dėl ligos išmokų nepasiskiepijusiems, nes dėl to nuspręsti galią turi Seimas.
Vyriausybė yra parengusi pataisas, pagal kurias numatyta, jog ligos išmokos nemokamos asmenims, susirgusiems koronavirusu, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos. Tai negalios atvejams, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Nedideli renginiai lauke galės vykti be pasų
Šiek tiek atsitraukta kalbant ir apie renginius atvirose erdvėse.
Jose rengiami komerciniai ir nekomerciniai renginiai, mugės ir įvairūs festivaliai galės vykti nereikalaujant galimybių paso, tačiau su viena sąlyga – jei juose bus ne daugiau kaip 500 žmonių.
Tai reiškia, kad į renginius viduje ir į didesnius renginius lauke galimybių paso reikės.
Be galimybių paso bus galima pasiimti ir priduoti knygas bibliotekose, bet jo reikės skaityklose.
Dokumento nereikės socialinėms paslaugoms, pristatant pensijas, psichologinės pagalbos paslaugoms, lankant ligoninėse gulinčias nėščiąsias, nepilnamečius ar terminalinės būklės žmones.
Paso galima bus nereikalauti teikiant veterinarijos, teisines paslaugas,
Valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamos paslaugos, kurių neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu, bus teikiamos be galimybių paso, bet dėl konkrečių veiklų nuspręs institucijos vadovas.
Be galimybių paso bus vykdomas: ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, pirminis profesinis mokymas, neformalusis vaikų švietimas ir švietimo pagalba. Ši nuostata įsigalios nuo mokslo metų pradžios – rugsėjo 1-osios.
Nutarimo projekte nustatytos apribojimo priemonės švietimo veiklos organizavimo srityje įsigaliotų nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
Stengiasi apsaugoti negalinčius skiepytis
Projektų autoriai teigia, kad šiuo metu, Lietuvoje esant galimybei vakcinuotis, svarbiausias siekis valdant pandemiją yra užtikrinti, kad su COVID-19 susijusios hospitalizacijos netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Dalis gyventojų negali skiepytis dėl sveikatos būklės ar dėl amžiaus ribojimų.
Todėl antras Vyriausybės tikslas, anot dokumento, yra įmanomai apsaugoti negalinčias skiepytis gyventojų grupes.
Siekiant aptartų tikslų numatyta riboti gyventojų, turinčių didelę hospitalizacijos riziką (neturinčių imuniteto ar neigiamo testo), kontaktus. Tai lėtins viruso plitimą visuomenėje, taigi ir hospitalizacijos tempų augimą.
